🦈 Atlantinis eršketas arba sturys, paprastasis eršketas, europinis eršketas, asetras (lot. Acipenser sturio, angl. European Sturgeon, Atlantic Sturgeon, Common sturgeon, vok. Europäischer Stör) – eršketinių (lot. Acipenseridae) šeimos eršketžuvė (lot. Acipenseriformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą atlantinis eršketas įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 0 (Ex) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos atlantinis eršketas buvo išbrauktas 2019 metais.
Atlantinis eršketas yra viena iš seniausių žuvų rūšių, išsilaikiusi nuo dinozaurų laikų. Ši įspūdinga žuvis gali užaugti iki 6 m ilgio ir sverti net iki 400 kg, o jos gyvenimo trukmė siekia iki 100 metų. Kūnas padengtas penkiomis eilėmis didelių, rombinių kaulinių plokštelių, o išskirtinį išvaizdos bruožą suteikia pailgas šnipas ir apatinėje burnos pusėje esantys ūseliai.
Atlantiniai eršketai yra praeivės žuvys – gyvenančios jūroje, bet neršiančios upėse. Patinai subręsta 7–9 m., patelės – 8–14 metų. Nerštas vyksta gegužės–birželio mėn., kai vandens temperatūra pasiekia apie +14 °C. Jie neršia giliose, srauniose vietose ant žvyro ir akmenų grunto. Viena patelė gali išneršti nuo 200 tūkst. iki 5,7 mln. juodų lipnių ikrų. Po neršto suaugę individai grįžta į jūrą, o jaunikliai iki 3 metų lieka augti upėse.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
XIX–XX a. pradžioje atlantinis eršketas buvo dažnas Nemuno baseine. Tačiau vėliau jo populiacija visiškai išnyko iš Lietuvos vandenų – daugiau nei 40 m. nebuvo užfiksuota nei vieno sugavimo. Visgi, retkarčiais šių žuvų jauniklių ar suaugusių individų dar gali pasitaikyti Baltijos jūroje.
Atlantinis eršketas paplitęs šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, taip pat Viduržemio, Juodojoje ir anksčiau – Baltijos jūroje. Nors daugelyje vietų ši rūšis beveik išnykusi, didesnės populiacijos dar išlikusios Rionio upėje Gruzijoje ir kai kuriose Prancūzijos upėse. Lietuvoje šios žuvys anksčiau neršdavo Nemune iki Druskininkų, o paskutiniai oficialiai sugauti individai datuojami 1939–1960 m. Tarp jų – 2,5 m ilgio ir 122 kg svorio patelė, 2007 m. sugauta ties Vilkija.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės rūšiai – intensyvi žvejyba, vandens tarša, laivybos poveikis, sąnašų kaupimasis ir upių vagų seklėjimas. Labai reikšmingą žalą padarė Kauno hidroelektrinė, užtverdama kelią į buvusias nerštavietes. Šiuo metu rūšies išlikimui būtinas aktyvus dalyvavimas atkūrimo programose, taršos mažinimas ir upių buveinių atkūrimas.
Atlantinių eršketų ikrai yra itin vertinami kaip delikatesas – juodieji ikrai. Ši delikateso paklausa XX a. smarkiai prisidėjo prie rūšies nykimo visame pasaulyje.
