🐟 Sparis arba paprastasis sparis (lot. Ballerus ballerus, sin. Abramis ballerus, angl. Blue Bream, Zope, Pleinzen, vok. Zope, Spitzpleinzen, Zoop, Swoop, Spitzer, Schwuppe, Schwopen, Schwabe, Pleinzen) – karpinių (lot. Cyprinidae) šeimos karpžuvė (lot. Cypriniformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą sparis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 0 (Ex) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos sparis buvo išbrauktas 2019 metais.
Sparis yra reta ir įdomi žuvis, anksčiau gausiai gyvenusi Lietuvos vandenyse. Nors ši rūšis priklauso karpinių šeimai, bet išvaizda primena tarp karšio ir plakių tarpinę formą – pasižymi pailgu kūnu, priekine burna ir didesniu analinio peleko spindulių skaičiumi.
Spariai priklauso tai pačiai žuvų šeimai kaip ir kuojos ar karšiai, bet skirtingai nuo jų, spariai dažnai laikomi „užmiršta“ rūšimi dėl savo neįprasto gyvenimo būdo ir itin mažo paplitimo – kai kuriose Europos vietose šios žuvys laikomos biologine retenybe.
Tai tipinė didžiųjų upių žemupių, vandens telkinių, ežerų bei apysūrių pakrančių žuvis. Subręsta 4–5 m., kai pasiekia apie 18–20 cm ilgį. Neršia balandžio pabaigoje – birželio viduryje, vandeniui sušilus iki +7 °C, dažniausiai sekliose vietose ar senvagėse, ant povandeninės augalijos. Vislumas svyruoja nuo 4 iki 25 tūkst. ikrelių, o lervutės išsirita po 12–13 dienų. Jaunikliai minta zooplanktonu, o suaugusios žuvys – zooplanktonu ir dugno vėžiagyviais. Užauga iki 45 cm ir 500 g, nors dažniausiai būna apie 30–35 cm ilgio.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
XIX a. pabaigoje sparis buvo svarbi verslinė žuvis Kuršių mariose ir Nemune. XX a. pradžioje rūšis išnyko iš šių vandenų, tačiau dar gali būti sutinkama Baltijos jūros priekrantėse. Gausumo mažėjimo priežastys nėra tiksliai žinomos, bet manoma, kad tai susiję su žmogaus veikla – vandens tarša, uostų statyba, intensyvėjusia laivyba.
Spariai paplitę Šiaurės, Baltijos, Kaspijos, Juodosios ir Azovo jūrų baseinuose, įskaitant Elbės, Oderio, Volgos, Uralo, Dono ir Dunojaus upių žemupius. Baltijos jūros baseine šios žuvys buvo dažnos XIX a. ir XX a. pradžioje, tačiau šiuo metu jų išliko tik kai kuriose Švedijos ir Lenkijos ežeruose bei Latvijos vandens saugyklose. Lietuvoje XIX a. pabaigoje sparių dar buvo gausu Kuršių mariose ir Nemune, tačiau vėliau rūšis išnyko.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Norint atkurti rūšies buvimą Lietuvoje, būtina mažinti taršą Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose, taip pat gerinti žuvų buveinių būklę.
