🦈 Aštriašnipis eršketas (lot. Acipenser oxyrinchus, sin. Acipenser oxyrhynchus, angl. Atlantic sturgeon, American Atlantic sturgeon, Common sea sturgeon, Common sturgeon, Gulf sturgeon, Paddlefishes, vok. Atlantischer Stör, Baltischer Stör) – eršketinių (lot. Acipenseridae) šeimos eršketžuvė (lot. Acipenseriformes), kurį 1815 m. atrado ir aprašė Samuelis Mičilas (Mitchill).
Į Lietuvos raudonąją knygą aštriašnipis eršketas įrašytas 2011 m. ir nuo 2011 m. buvo priskirtas 0 (Ex) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, aštriašnipis eršketas priskirtas EX kategorijai. Iki šiol, aštriašnipis eršketas saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Aštriašnipis eršketas – stambus, išskirtinės išvaizdos senųjų laikų žuvis, turinti pailgą, smailėjantį snukį ir penkias išilgines kaulinių plokštelių eiles ant kūno. Jų apatinė burna – su ūseliais, pritaikyta maistui ieškoti dugne. Ši žuvis gali pasiekti net 4,3 m ilgį ir sverti iki 370 kg, o gyvena iki 60 metų. Patinai subręsta 6–10 m., o patelės – tik po 10–20 m., todėl rūšis pasižymi itin lėtu dauginimosi ciklu.
Neršto metu šios žuvys migruoja iki 1400 km į aukštupius, kur birželio–liepos mėnesiais, esant bent +13 °C vandens temperatūrai, neršia ant akmenuoto ar žvyruoto dugno. Po neršto patelės 4–6 m., o patinai apie 2 m. praleidžia jūroje. Jūroje eršketai dažniausiai laikosi iki 100 m gylyje palei krantą, minta zoobentosu – daugiausia vėžiagyviais, kirmėlėmis, moliuskais ir, būdami didesni, žuvimis.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Nors Šiaurės Amerikoje natūralios aštriašnipio eršketo populiacijos išlikusios, žvejyba yra griežtai reglamentuojama. Europoje, ypač Baltijos jūroje, natūraliai užaugusių individų sugaunama labai retai, todėl populiacijos dydis išlieka nežinomas.
Aštriašnipių eršketų natūrali buveinė yra Šiaurės Amerikos Atlanto vandenyno pakrantės, tačiau genetiniai ir archeologiniai tyrimai patvirtino, kad Baltijos jūros baseine paplitęs ne atlantinis eršketas, kaip manyta anksčiau, o jo porūšis – būtent aštriašnipis eršketas. Istoriškai šių žuvų gausu būdavo Nemuno baseine ir jo intakuose – Neryje, Merkyje, Šventojoje. Pastaruoju metu vykdomas aktyvus šios rūšies atkūrimas: nuo 2011 m. kasmet į Neries ir Šventosios upes išleidžiama apie 30 tūkst. paaugintų jauniklių, išveistų Rusnės ir Laukystos žuvivaisos įmonėse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės nykimo priežastys – nevaldomas verslinis žvejybos spaudimas dėl vertingų ikrų, užtvankos, kurios užkirto kelią migracijoms, prastos kokybės vanduo ir prarastos nerštavietės. Dėl šios priežasties Lietuvoje 2010 m. pradėta įgyvendinti rūšies atkūrimo programa.
Eršketai yra tikros gyvosios fosilijos – jie gyvena Žemėje daugiau nei 200 mln. metų, dar nuo dinozaurų laikų. Kai kurios rūšys per visą šį laiką beveik nepakito.
