🐚 Ovalioji geldutė (lot. Unio crassus, angl. Thick shelled river mussel, Common Central European river mussel, vok. Bachmuschel, Gemeine Flussmuschel, Kleine Flußmusche) – geldutinių (lot. Unionidae) šeimos rausianti geldutė (lot. Unionida), kurią 1788 m. atrado ir aprašė Lorensas Filipsonas (Philipsson).
Į Lietuvos raudonąją knygą ovalioji geldutė įrašyta 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, ovalioji geldutė priskirta EN kategorijai. Iki šiol, ovalioji geldutė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Šio moliusko kūnas yra 2–3 cm storio, 2,5–3,5 cm aukščio ir 4–7 cm ilgio, su storasienėmis gelsvai žalsvos ar tamsiai rudos spalvos kriauklėmis. Kriauklės viduje yra dantų struktūra, sudaryta iš dviejų trikampių gumbelių ir dviejų išilginių dantų, leidžiančių atpažinti rūšį. Pravėrusi kriaukles, geldutė iškiša raumeningą koją, kuria juda.
Ovaliosios geldutės gyvena švariuose, tekančiuose vandenyse, kurių dugną sudaro smėlis, žvyras arba molis. Jos beveik visiškai įsirausia į gruntą, palikdamos atvirą užpakalinį galą su dviem sifonais – vienu įsiurbiamas, o kitu iššvirkščiamas vanduo. Minta organinėmis dalelėmis ir vienaląsčiais dumbliais, kurie nusėda ant žiaunų.
Šie moliuskai yra skirtalyčiai. Jie neršia balandžio–liepos mėn., išskirdami iki 95 tūkst. kiaušinių per vieną sezoną. Embrionai vystosi ant motinos žiaunų 2–3 savaites, o išsiritusios glochidijos prisitvirtina prie žuvų žiaunų. Po kelių savaičių lervos nusėda ant dugno, įsikasa ir pradeda savarankišką gyvenimą. Be žuvų lervutės neišgyvena. Geldutės subręsta per 3–4 m. ir gyvena apie 20–50 metų.
Lietuvoje ovaliosios geldutės populiacija svyruoja nuo 50 iki 500 tūkst. individų. Jų gausumas priklauso nuo buveinių tinkamumo ir gali būti labai įvairus. Tirtuose vandens telkiniuose aptikta 44 upėse iš 58 tirtųjų. Populiacijos būklė skiriasi: blogiausia gausumas 0,1–2 ind./m² nustatytas šešiolikoje upių, patenkinamas 3–9 ind./m² trylikoje upių, o gera gausumas viršijantis 10 ind./m² penkiolikoje upių.
Ovaliosios geldutės paplitusios Palearktikos upėse nuo Atlanto vandenyno iki Uralo kalnų. Rūšis nerandama Pirėnų pusiasalyje, Italijoje, Islandijoje ir Britų salose, tačiau aptinkama Tigro, Eufrato ir Amūro upių baseinuose Azijoje. Lietuvoje ovalioji geldutė gyvena šiaurinėje rūšies paplitimo arealo dalyje, Nemuno, Dauguvos, Šventosios (pajūrio), Lielupės ir Ventos baseinų upėse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Ovalioji geldutė nyksta dėl vandens taršos, upių hidrologinio režimo pakeitimų ir žuvų trūkumo. Siekiant išsaugoti šią rūšį, būtina apsaugoti upių buveines. Reikėtų užtikrinti pastovų vandens lygį, riboti užtvankų statybą, dugno ardymą ir taršą. Svarbu palaikyti natūralią žuvų migraciją, riboti žvejybą ir, esant poreikiui, įžuvinti telkinius. Taip pat būtina reguliuoti vandens turizmą, kad būtų sumažintas poveikis dugnui ir vandens kokybei.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
