🐸 Europinė medvarlė arba paprastoji medvarlė, medvarlė (lot. Hyla arborea, angl. Shelkovnikov's Tree Frog, Common Tree Frog, European Tree Frog, vok. Europäischer laubfrosch, Laubfrosch) – medvarlinių (lot. Hylidae) šeimos beuodegis varliagyvis (lot. Anura), kurią 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą europinė medvarlė įrašyta 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, europinė medvarlė priskirta EN kategorijai. Iki šiol, europinė medvarlė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Medvarlės yra nedidelės – kūno ilgis siekia iki 5 cm, patelės yra stambesnės už patinėlius. Medvarlės viršutinė kūno pusė, įskaitant nugarą, šonus ir kojų viršų, yra žalios spalvos, o pilvas balkšvas. Tačiau spalva gali kisti nuo šviesiai iki tamsiai žalios, pilkšvai žalsvos ar net pilkos. Per šoną, nuo galvos per akį iki užpakalinių kojų, eina tamsi rusva juosta su baltu pakraščiu. Kojų pirštų galuose yra lipnūs diskai, leidžiantys joms laipioti vertikaliais paviršiais.
Medvarlės gyvena lapuočių miškų pakraščiuose, pusiau atvirose pievose netoli nedidelių vandens telkinių. Ne veisimosi laikotarpiu jos dažniausiai laipioja po augaliją, esančią šalia vandens. Veisiasi sekliuose, iki 1 m gylio, gerai saulės įšildomuose ir mažai eutrofikuotuose vandens telkiniuose. Po žiemos į nerštavietes atkeliauja balandžio pabaigoje–gegužę. Patinai garsiu balsu kviečia pateles. Patelės išneršia apie 800–1000 ikrelių, sudarydamos 40–100 ikrelių dėtis, kurias priklijuoja prie vandens augalų. Buožgalviai būna žalsvai auksinio atspalvio, o jų pilvas – auksinis. Jie į sausumą išlipa liepos antrojoje pusėje arba rugpjūtį. Varliagyviai lytiškai subręsta po 1–4 metų, dažniausiai per 2 metus. Žiemai pasitraukia į sausumą, slėpdamiesi urveliuose, plyšiuose ar po nukritusiais lapais.
Minta vabzdžiais ir kitais bestuburiais.
2019 m. europinių medvarlių populiacija Lietuvoje nebuvo gausi – ji susiskaidžiusi į mažas subpopuliacijas, kuriose kiekvienoje gyveno ne daugiau kaip 50 subrendusių individų. 2007 m. pagrindinės populiacijos buvo fiksuotos Bugiedoje (2–5 individai viename kvadratiniame metre veisimosi metu, 5–7 metukai po metamorfozės), Gerdašiuose ir Kapčiamiestyje. Populiacijos dydis skirtingais sezonais priklauso nuo temperatūros ir hidrologinių pokyčių. Tuo metu Lietuvos europinių medvarlių populiacija buvo įvertinta 1500–2000 individų.
Europinė medvarlė yra plačiai paplitusi Europoje, jos arealas driekiasi nuo Portugalijos ir Šiaurės Ispanijos iki Vakarų Rusijos. Šiaurinėje dalyje rūšis aptinkama tik Švedijoje ir Danijoje, taip pat gyvena Kaukaze bei Turkijoje. Pietinė arealo riba siekia Viduržemio jūros regioną. Lietuvoje medvarlės aptinkamos pietinėje šalies dalyje, daugiausia pasienio su Baltarusija regione – Druskininkų savivaldybėje, Lazdijų ir Varėnos rajonuose. Pastaraisiais metais šių varliagyvių pastebėta ir Šiaurės Lietuvoje, Mažeikių bei Skuodo rajonuose, kur, manoma, jos pateko iš Latvijoje reintrodukuotų populiacijų.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės šios rūšies nykimo priežastys yra tinkamų buveinių trūkumas, populiacijų fragmentacija ir izoliacija. Medvarlių nerštavietės dažniausiai yra nedideli ir negilūs vandens telkiniai, kurių ekologinė būklė gali greitai kisti. Šie varliagyviai yra jautrūs aplinkos ir vandens taršai, o nerštavietėse apsigyvenusios plėšriosios žuvys gali išnaikinti visą prieauglį.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
