Raudonpilvė kūmutė (lot. Bombina bombina, angl. European Fire-bellied Toad, vok. Rotbauchunke) - kūmučių (lot. Bombinatoridae) šeimos varliagyvis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.
Video | Raudonpilvė kūmutė skleidžia garsus
Oda su smulkiomis karpelėmis. Nugara tamsiai pilka su neryškiomis juodomis ar žalsvomis dėmėmis ir baltais taškeliais. Užpulta plėšrūno kūmutė atlošia galvą ir pakelia kojas – demonstruodama ryškų raštą ir perspėja, kad yra nuodinga ir ją pulti pavojinga. Rezonatoriai (balso maišai) vidiniai (kvarkiant išsipučia po oda). Tuoktuvių metu patinai skleidžia melodingus garsus - „kukuoja".
Žiemoja smėlio duobėse, graužikų urvuose, rūsiuose ar vandens telkinyje įsiraususios į dumblą. Aptinkama kūdrose, tvenkiniuose, grioviuose, kur skaidrus vanduo. Jos dažnai plūduriuoja ant vandens.
Photo by AlexandreRoux01 on Foter.com / CC BY-NC-SA
Raudonpilvė kūmutė paplitus Vidurio ir Ryto Europoje: Vakarinė arealo riba siekia Daniją ir Pietų Švediją, rytinę – Uralą, o pietinė – Dunojaus baseiną. Lietuvoje rūšis paplitusi netolygiai: labai dažna vidurio, pietinėje ir rytinėje dalyse, tačiau labai reta arba visai neaptinkama vakarinėje Lietuvos dalyje.
Raudonpilvė kūmutė gyvena sekliuose, gerai šildomuose vandens telkiniuose: įvairiose kūdrose, uždumblėjusiose senvagėse, žemapelkių balose, žolėtuose žuvininkystės tvenkiniuose, kanaluose. Pavasarį, balandžio pradžioje, išlenda iš žiemoviečių. Vandeniui sušilus iki 13 – 14 °C prasideda kūmučių nerštas. Porcijomis (po 2 – 5 ikrelius) neršia sekliose žolėtose vietose. Ikrelius pritvirtina prie povandeninių augalų ir nerštas tęsiasi iki liepos mėn., viena patelė padeda iki 300 kiaušinėlių.
Kūmutės minta įvairiais vandens bestuburiais. Spalio mėn. išlipa iš vandens ir per žiema slepiasi sausumoje: urveliuose, po medžio šaknimis, akmenimis, drėgnuose giliuose rūsiuose.
Photo by 5telios on Foter.com / CC BY-NC-SA
Didžiausios raudonpilvių kūmučių populiacijos gyvena žuvininkystės tvenkiniuose: Arvydų, Arnionių žuvininkystės, Baltosios Vokės, Simno, Šilavoto ir kt. Kūdrose ir balose gyvena nedidelės gyvūnų grupės. Lietuvoje gali buti apie 300 – 400 įvairaus didumo radaviečių, kuriose gali gyventi apie 20000 – 50000 gyvūnų.
Pagrindinė grėsmė raudonpilvėms kūmutėms yra natūralių buveinių pasikeitimas, ypač dėl melioracijos. Žuvininkystės ūkiuose didžioji populiacijos dalis gali sunykti arba buti sunaikinta pakeitus ūkininkavimo būdus ar veiklos profilį. Dalis populiacijos žūsta per pavasarines ir rudenines paukščių migracijas, todėl nuolat svarbu išsaugoti natūralias, kad ir negausias populiacijas.
Raudonpilvių kūmučių paplitimo žemėlapis
Tipas: Chordiniai (Chordata)
Šeima: Kūmutės (Bombinatoridae)
Būrys: Beuodegiai varliagyviai (Anura)
Gyvena:
Palikuoniai: 300 vnt.
Kategorija: 5 (Rs) - išsaugotos rūšys, kurių, anksčiau įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, gausumas jau atkurtas
