Sturys, arba Atlantinis eršketas (lot. Acipenser sturio, angl. Atlantic sturgeon, vok. Baltischer Stör) - eršketinių (lot. Acipenseridae) šeimos žuvis ir tai yra viena iš didžiausių žuvų Lietuvoje. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 iki 2019 metų.
Video | Atlantinis eršketas tvenkinyje
Kūnas ilgas, 31-43 cm ilgio, nors užauga ir iki 5 m. Sveria iki 400 kg. Pilvinė pusė plokščia, nugarinė - iškili. Šnipas ilgas, su 4 ūsais. Nugara pilkšvai rusva ar pilkšvai rausva. Pilvas šviesus. Nugarinėje pusėje yra 9-14 kaulinių plokštelių, šoninėje 24-36, pilvinėje 10-12 labai stambių. Minta smulkiomis žuvimis, bestuburiais. Nerštui migruoja į Nemuno žemupį, todėl žuvis praeivė. Paplitusi Baltijos jūroje. Labai reta nykstanti žuvis.
Sturys paplitęs Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, Juodojoje, Viduržemio ir Baltijos jūrose. Įplaukdavo neršti į Baltijos jūros baseinui priklausančias didžiąsias upes: Reiną, Oderą, Elbę, Vyslą, Nevą ir jos baseino ežerus (Ladogą, Onegą). Didesnėje arealo dalyje beveik išnykusi rūšis, gausesnės populiacijos išlikusios tik Rionio upėje (Gruzijoje) bei upėse, įtekančiose į Biskajos įlanką (Prancūzijoje). Baltijos jūros rytinėje dalyje paskutinį karta sužvejota Rygos įlankoje ties Muhu sala 1996 metais.
Photo by Joachim S. Müller on Foter.com / CC BY-NC-SA
XIX a. - XX a. pradžioje Lietuvoje atplaukdavo neršti į Nemuną iki Druskininkų ir Nerį. Remiantis oficialiais šaltiniais, paskutiniai sturiai Lietuvoje sužvejoti: 1939 m. Nemune ties Vilkija (2,5 m ilgio, 122 kg svorio); 1955 m. Kuršių mariose ties Nida (2,54 m ilgio, 120 kg svorio ikringa patelė); 1960 m. Baltijos jūroje ties Nida (2,1 m ilgio, 82 kg svorio patinas). Vėliau Lietuvos vandenyse sturių sugauta nebuvo.
Pagal biologiją ir ekologiją sturys yra žuvis praeivė. Suaugusios žuvys gyvena jūrose, šelfo zonoje, o per migraciją ir nerštą - upėse. Gegužės pabaigoje - birželio pradžioje neršti plaukia į upes. Patinai subręsta 7 - 9, patelės - 8 - 14 metų. Neršia giliose (2 - 10 m) ir srauniose upių vietose ant akmeningo ar žvyruoto grunto, kai vandens temperatūra pakyla iki +14 °C. Vislumas nuo 0,2 iki 5,7 mln. juodų, lipnių ikrelių. Išneršę grįžta į jūrą, o jaunikliai iki 3 metų gyvena upėse. Auga greitai. Užauga iki 3 - 6 m ilgio ir 200 - 400 kg svorio, gyvena iki 100 metų. Minta dugniniais gyvūnais (moliuskais, vėžiagyviais, daugiašerėmis kirmėlėmis) ir smulkiomis žuvimis.
Photo by Aah-Yeah on Foter.com / CC BY
XIX a. - XX a. pradžioje sturys dar buvo dažna žuvis Nemuno baseine. Per pastaruosius 40 metų nei Kuršių mariose, nei Nemune nesugauta, tačiau Baltijos jūroje dar gali pasitaikyti suaugusių žuvų ir jauniklių. Jeigu mažės vandenų tarša ir pavyks Vokietijoje pradėti sturių atkūrimo darbai, ateityje sturių populiacija turėtų atsikurti.
Photo by James River Association on Foter.com / CC BY-NC
Sturiams didžiausia neigiamą poveikį turėjo Baltijos jūros priekrančių, Kuršių marių ir Nemuno vandens tarša, intensyvi verslinė žvejyba ir laivyba, sąnašų kaupimasis ir Nemuno deltos seklėjimas. Šiuo metu grėsme kelia ir Kauno HE (Hidro elektrinės) užtvanka, užkirtusi kelią į buvusias sturių nerštavietes Nemuno vidurupyje. Norint atkurti šią rūšį, būtina mažinti Baltijos jūros priekrančių, Kuršių marių ir Nemuno vandens taršą, nebestatyti naujų užtvankų Nemuno žemupyje, gilinti Nemuno deltos atšakas ir įsijungti a sturių populiacijos atkūrimo programas.
Atlantinių eršketų paplitimo žemėlapis
Tipas: Chordiniai (Chordata)
Šeima: Kaulinės žuvys (Osteichthyes)
Būrys: Eršketžuvės (Acipenseridae)
Gyvena: apie 50 metų
Palikuoniai: 15 – 40 tūkst. vnt.
Kategorija: 0 (Ex) - išnykusios ar galbūt išnykusios rūšys
