Aštriašnipis eršketas (lot. Acipenser oxyrinchus arba Acipenser oxyrinchus) – eršketžuvių (lot. Acipenseriformes) būrio, eršketinių (lot. Acipenseridae) šeimos jūrų ir gėlavandenė žuvis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2019 metų.
Video | Aštriašnipis eršketas rausiasi dumble
Aštriašnipis eršketas yra didelė žuvis. Didžiausias žinomas kūno ilgis iki 403 cm (patinėlių), 430 cm (patelių). Svoris iki 370 kg, nors įprastai suaugusios šios žuvys mažesnės. Migruojantys, subrendę patinai sveria apie 30 – 45 kg, patelės apie 50 – 110 kg.
Patinėliai lytiškai subręsta sulaukę 12 – 14 metų. Patelės lytiškai subręsta vėliau už patinėlius, maždaug 14 – 17 m., o neršia kartą į 3 – 4 metus. Žinomas seniausias aštriašnipis eršketas buvo 60 metų.
Photo by FWC Research on Foter.com / CC BY-NC-ND
Baltijos arba Atlantinis aštriašnipis eršketas (lot. Acipenser oxyrinchus oxyrinchus) gyvena prie Šiaurės Amerikos žemyno rytinių pakrančių Atlanto vandenyne, šv. Lauryno įlankoje ir gretimose upėse – nuo Kanadai priklausančio Labradoro pusiasalio rytinės dalies, iki Floridos valstijos šiaurės rytų dalies.
Maždaug apie 1200 m., dalis Baltijos aštriašnipių eršketų populiacijos gyvenančios ties rytų Kanados pakrantėmis ir gretimose upėse, per Atlantą migravo į šiaurinės ir vidurio Europos vandenis, įskaitant Baltijos jūrą ir į ją įtekančias upes, kur gyveno maždaug iki 1955 m. – kol žmonės jį beveik išnaikino. XXI a. pradžioje, dalyje Baltijos jūros regiono šalių, įskaitant ir Lietuvą, pradėti reintrodukuoti.
Photo by Georgia DNR -- Wildlife Resources on Foter.com / CC BY-NC-ND
Lietuvoje iki XX a. vidurio, aštriašnipiai eršketai buvo svarbi žūklės žuvis. Tarpukario Lietuvoje sugaudavo 200 – 300 kg sveriančius eršketus. 1975 metais Baltijos jūroje prie Palangos sugautas paskutinis Lietuvos aštriašnipis eršketas. Anksčiau šios žuvys dažniausiai buvo sutinkamos Nemuno baseino upėse.
Nuo 2011 m. Baltijos aštriašnipiai eršketai pradėti reintrodukuoti, į Šventąją paleidžiant 2 tūkst. vienetų mailiaus, atvežto iš Lenkijos. 2012 m. rudenį į Šventąją pirmą kartą paleisti ne atvežtiniai, o Lietuvos žuvivaisos specialistų išaugintas mailius. 2013 m. į Šventąją išleido 200 vnt. aštriašnipių eršketų jauniklių.
Aštriašnipiai eršketai gyvena jūroje netoli kranto, negiliuose vandenyse ir į jūrą įtekančiose didesnėse upėse. Labiausiai ėda vėžiagyvius, kirmėlėmis ir moliuskais. Gėluose vandenyse gaudo žieduotąsias kirmėles, vandens vabzdžius, nariuotakojus, jūroje – lygiakojus, šoniplaukas. O suaugę ėda ir detritą.
Didžiausia neigiamą poveikį aštriašnipiams eršketams turi Baltijos jūros priekrančių, Kuršių marių ir Nemuno vandens tarša, intensyvi verslinė žvejyba ir laivyba, sąnašų kaupimasis ir Nemuno deltos seklėjimas. Šiuo metu grėsmę kelia ir Kauno HE (Hidro elektrinės) užtvanka, užkirtusi kelią į buvusias sturių nerštavietes Nemuno vidurupyje. Norint atkurti šią rūšį, būtina mažinti Baltijos jūros priekrančių, Kuršių marių ir Nemuno vandens taršą, nebestatyti naujų užtvankų Nemuno žemupyje, gilinti Nemuno deltos atšakas ir įsijungti į aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo programas.
Aštriašnipių eršketų paplitimo žemėlapis
Tipas: Chordiniai (Chordata)
Šeima: Eršketinės (Acipenseridae)
Būrys: Eršketžuvės (Acipenseriformes)
Gyvena: apie 60 metų
Palikuoniai: 15 – 44 tūkst. vnt.
