Auksaspalvis kirtiklis arba šiaurinis auksaspalvis kirtiklis (lot. Sabanejewia baltica, angl. Northern Golden Loach, vok. Baltischer Goldsteinbeißer) – karpžuvių (lot. Cypriniformes) būrio, vijūninių (lot. Cobitidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2019 metų.
Anksčiau buvo manyta, kad šiaurinis auksaspalvis kirtiklis (lot. Sabanejewia baltica) yra auksaspalvio kirtiklio (lot. Sabanejewia aurata) porūšis ir mokslinėje literatūroje lotyniškai buvo vadinamas sabanejewia aurata baltica. Šis pavadinimas dabar išlikęs kaip šiaurinio auksaspalvio kirtiklio sinonimas.
Auksaspalvis kirtiklis auga lėtai, jo kūno ilgis sudaro 5 – 9 cm, dažniausiai 6 – 8 cm, kūno masė dažniausiai 3 – 5 g. Auksaspalviai kirtikliai neršia pavasarį, gegužės – birželio mėnesiais, esant ne žemesnei kaip +20 °C vandens temperatūrai upės dugne tarp vandens augalijos ant smėlio, žvyro, akmenukų, išleisdami apie 900 lipnių 1,1 - 1,2 mm skersmens ikrelių. Esant +22°C vandens temperatūrai, iš ikrelių mailius išlenda po išneršimo praėjus 50 - 60 valandų. Mailius 3,1 - 4,2 mm ilgio ir maitintis pradeda praėjus 6 paroms ir minta zooplanktonu.
Auksaspalviai kirtikliai gyvena pavieniui. Aktyviausi vakare ir naktį. Jie slėpdamiesi nuo priešų, upės dugne įsirausia po smėliu, rečiau po žvyru. Auksaspalviai kirtikliai gyvena iki 4 – 5 metų. Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai dažniausiai minta planktonu ir kai kurių vabzdžių – uodų, apsiuvų, lašalų, žirgelių lervomis, smulkiomis kirmėlėmis, dumbliais. Kartais minta smulkiais sausumos vabzdžiais bei kitų žuvų ikrais.
Auksaspalviai kirtikliai savaime paplitę Dauguvos, Nemuno, Desnos, Vyslos, Odros, Dniestro, Dniepro, Dono upėse ir jų baseinuose. Latvijoje nuo aptinkami Ventos, Dauguvos ir Gaujos upių baseinuose.
Šalys ar jų dalys kur rūšis yra savaiminė: Lietuva, Latvija, Lenkija, Vokietija, Baltarusija, Rusija (europinės dalies vakaruose), Ukraina, Moldova, Slovakija.
Suaugę šiauriniai auksaspalviai kirtikliai gyventi pasirenka nedideles lygumų upes ir upelius. Kalvotame regione gyvena upėse ir su didesne srove. Gyvena skaidraus, švaraus vandens upėse su smėlingu ar žvyro dugnu, bet vengia klampaus, dumblino upių dugno. Kaip įprasta, jie vengia didelių, lygumų reljefo upių.
Lietuvoje auksaspalviai kirtikliai klasifikuojami kaip savaiminė rūšis, pirmą kartą buvo pagauti Ventos upės baseine. Tai naujas rūšies arealui baseinas, atskiras, nesusijęs su kitais rūšies apgyventais baseinais. Per visą 2002 – 2008 m. tyrimo laikotarpį auksaspalvis kirtiklis sugautas 5 upėse iš dviejų atskirų baseinų – Ventos ir Nemuno, viso buvo sugauta 130 individų. Ventos baseine šiaurinių auksaspalvių kirtiklių populiacijų tankis yra didžiausias, jos stabilios ir pastovios. Šventosios baseine (Neries) auksaspalvio kirtiklio populiacijos negausios, tačiau rūšis plačiai paplitusi ir populiacijos stabilios.
Lietuvoje auksaspalviams kirtikliams renkantis gyvenamas buveines lemiantis veiksnys yra vandens temperatūra. Jie renkasi buveines su labiau apibrėžtais fizikiniais parametrais, jis sutinkamas tik švariose, neeutrofikuotose, srauniose upėse su švariu smėlio ir žvyro gruntu bei pakankamai, ne mažiau +20 °C įšylančiu vandeniu. Šis rodiklis svarbesnis nei paprastajam kirtikliui, kadangi Lietuvoje yra mažiau upių įšylančių iki nerštui reikalingos +20 °C temperatūros, o dauguma tokių upių visiškai netinka pagal kitus faktorius, kaip kad srovės greitį, gruntą ir panašiai.
Upėse, kur aptinkamas auksaspalvis kirtiklis, aukščiausia metinė temperatūra patikimai aukštesnė nei tose, kur ši rūšis nesutinkama (+21 +23,8 °C). Itin svarbus fizikinis rodiklis yra vandens srovės greitis. Nors kitose arealo vietose auksaspalvis kirtiklis gyvena gana įvairiuose pagal srovės greitį biotopuose, Lietuvoje jis aptinkamas tik srauniose upėse. Vidutinis srovės greitis šios rūšies buveinėse buvo nuo 0,3 iki 1,2 m/s ir patikimai skyrėsi nuo stočių, kur šiaurinis auksaspalvis kirtiklis nesutinkamas. Šiaurinių auksaspalvių kirtiklių buveinėse buvo stipriai apibrėžtas pH rodiklis: 8,1 – 8,34. Auksaspalvio kirtiklio buveinių lemiantys veiksniai (p<0,02) yra aukšta vandens temperatūra, didelis srovės greitis bei deguonies kiekis, aukštas ir apibrėžtas siaurose ribose pH rodiklis.
Auksaspalvis kirtiklių nykimo priežastys gali buti kelios. Jo populiacijos mažėjimas sutapo su intensyvia upių melioracija ir vandens taršos didėjimu XX a. antroje pusėje. Taip pat šios žuvys yra jautrios taršai, ypač sintetinėms medžiagoms ir sunkiesiems metalams.
Tipas: Chordiniai (Chordata)
Šeima: Vijūninės (Cobitidae)
Būrys: Karpžuvės (Cypriniformes)
Gyvena: 4 – 5 metai
Palikuoniai: apie 900 vnt.
