🦟 Arktinė apsiuva (lot. Apatania zonella) – dūminių sparnuočių (lot. Apataniidae) šeimos apsiuva (lot. Trichoptera), kurią 1840 m. atrado ir aprašė Johanas Zeterstedas (Zetterstedt).
Į Lietuvos raudonąją knygą arktinė apsiuva įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., arktinė apsiuva priskirta 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos arktinė apsiuva buvo išbraukta 2003 metais.
Lietuvoje šios rūšies populiacijas sudaro tik patelės, kurios dauginasi partenogenezės būdu (be patinų). Jos yra apie 8 mm ilgio. Skraido pavasarį, gegužės mėnesį, ir rudenį, rugsėjo mėnesį. Lervos yra rudagalvės, apie 1 cm ilgio, gyvena smėlio ir žvyro akmenukų sukurtuose nameliuose, kuriuos galima rasti ant akmenų. Maitinasi diatominėmis dumbliais ir yra labai jautrios deguonies trūkumui bei vandens cheminiam užterštumui.
Arktinės apsiuvos galerija
Anksčiau gausiausia populiacija buvo Karklės upelyje, tačiau ji išnyko apie 1978 m., užteršus vandenį naftos produktais. Kita populiacija prie Betygalos taip pat išnyko 1989 m. Dabar Lietuvoje yra tik viena išlikusi populiacija, gyvenanti Ventos-Dubysos kanale, tačiau joje gyvena tik apie šimtą individų dėl mažo biotopo ploto.
Tai poledynmečio reliktinė, išnykstanti rūšis, kuri paplitusi poliarinėje Eurazijoje – nuo Skandinavijos iki Užbaikalės. Lietuvoje šios rūšies buveinės yra labai ribotos ir reta populiacija aptikta Kauno rajone, netoli Vilkijos, Karklės upelyje, kuris yra šaltiniuotasis Dubysos intakas. Taip pat rasta prie Betygalos (1958 m.) ir Ventos-Dubysos kanale (vienintelė išlikusi populiacija).
Arktinė apsiuva gyvena šaltavandeniuose šaltiniuotose upeliuose, kur vandens temperatūra vasarą nekyla aukščiau 15 °C. Tai svarbus veiksnys rūšies išlikimui.
Siekiant išsaugoti arktinę apsiuvą, reikėtų užtikrinti, kad jų buveinėse būtų daugiau apie 20 cm skersmens akmenų. Taip pat būtina išlaikyti švarų, deguonies prisotintą vandenį, nes rūšis yra labai jautri aplinkos pokyčiams.
