🦟 Kalninė apsiuva (lot. Philopotamus montanus) – pakrančių apsiuvų (lot. Philopotamidae) šeimos apsiuva (lot. Trichoptera), kurią 1813 m. atrado ir aprašė Edvardas Donovanas (Donovan).
Į Lietuvos raudonąją knygą kalninė apsiuva įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., kalninė apsiuva priskirta 3 (R) kategorijai, o nuo 2003 m. – 4 (I) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos kalninė apsiuva buvo išbraukta 2019 metais.
Kalninės apsiuvos gyvena mažuose, siauros vagos (0,5–1 m pločio) ir negiliuose (0,1–0,3 m gylio) šaltiniuotuose upeliuose. Vasarą jų vandenys būna vėsūs – 10–13 °C, o srovės greitis siekia apie 0,3 m/s. Šių upelių pakrantės miškingos, su statokais, vešlia žoline augmenija apaugusiais šlaitais. Kalninės apsiuvos lervos aptinkamos vasaros pabaigoje ir per žiemą iki gegužės mėnesio ant skenduolių medžių ar akmenų, neretai apaugusių samanomis. Suaugę individai skraido nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio.
Nerėpos upelyje kalninės apsiuvos lervos yra retos, o suaugėliai stebėti tik vieną kartą. Dėl šios priežasties populiacija yra labai pažeidžiama.
Kalninė apsiuva paplitusi Šiaurės ir Vakarų Europoje, o mūsų šalyje žinoma tik viena populiacija, aptikta Nerėpos upelyje prie Kulautuvos.
Pagrindinės grėsmės rūšiai yra upelių tarša ir pakrančių miškų kirtimas. Norint apsaugoti šią rūšį, būtina išlaikyti švarų upelių vandenį ir išsaugoti aplinkinius miškus, kurie yra svarbūs jos buveinių stabilumui.
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
