🦋 Pajūrinė kukulija (lot. Cucullia balsamitae) – pelėdgalvių (lot. Noctuidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurią 1840 m. atrado ir aprašė Žanas Baptistas Boisduvalis (Boisduval).
Į Lietuvos raudonąją knygą pajūrinė kukulija įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, pajūrinė kukulija priskirta VU kategorijai. Iki šiol, pajūrinė kukulija saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Šis vidutinio dydžio drugys pasižymi ilgais ir siaurais šviesiai pilkais priekiniais sparnais, nusėtais tamsiais brūkšneliais. Sparnų pamate yra ilgas siauras juodas brūkšnys, o priekinis kraštas turi gelsvą atspalvį. Apatiniai sparnai yra tamsiai pilki, o galva – su storu kuodu, nukreiptu į priekį. Išskleistų sparnų plotis siekia 42–45 milimetrus. Kūnas torpedos formos, apaugęs pilkšvais plaukeliais, o drugio sparnų forma rodo, kad tai yra geras skrajūnas.
Vikšrai yra ryškios išvaizdos – su oranžine linija per nugarą, juodų taškų grupėmis kūno šonuose ir oranžinėmis dėmėmis kojų pagrinduose.
Šios rūšies drugiai skraido nuo liepos iki rugpjūčio vidurio ir yra aktyvūs naktį. Per metus išsivysto viena karta. Vikšrai minta vanagių, saliavų ir bitkrėslių lapais bei žiedais. Lėliukės žiemoja kokone žemėje. Pajūrinės kukulijos mėgstamiausios buveinės yra atviros, sausos, smėlėtos vietovės su skurdžia augalija. Lietuvoje šių drugių randama pajūrio kopų buveinėse, tačiau drugiai ir vikšrai stebimi labai retai.
Populiacijos gausumas nėra pakankamai ištirtas, tačiau manoma, kad per 40 m. (iki 2021 m.) būklė išliko stabili. Nepaisant to, pajūrinė kukulija išlieka reta rūšis, stebimi pavieniai individai.
Pajūrinė kukulija paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje, taip pat Azijos stepėse. Lietuvoje ši rūšis aptinkama šiaurinėje arealo dalyje, daugiausia pajūryje, ypač Kuršių nerijoje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai yra buveinių pokyčiai – atvirų plotų užsodinimas, ištrypimas ar natūrali sukcesija, galinti sumažinti tinkamų gyvenamųjų vietų plotą. Rūšies išlikimui būtina išsaugoti smėlėtas ir saulės šildomas buveines.
UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai
