🦗 Mažoji nehalenija arba strėliukė nykštukas (lot. Nehalennia speciosa, angl. Sedgling, Pygmy Damselfly, vok. Zwerglibelle) – strėliukių (lot. Coenagrionidae) šeimos laumžirgis arba žirgelis (lot. Odonata), kurią 1840 m. atrado ir aprašė T. Šapentjeris (Charpentier). Lietuvoje iki 2003 m. buvo vadinama strėliuke nykštuke.
Į Lietuvos raudonąją knygą mažoji nehalenija (tuo metu strėliukė nykštukas) įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 4 (I) kategorijai. 2000 m. mažoji nehalenija buvo išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos. Kiek vėliau, nuo 2003 m., mažoji nehalenija vėl buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir priskirta 4 (I) kategorijai, o nuo 2007 m. – 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, mažoji nehalenija priskirta NT kategorijai. Iki šiol, mažoji nehalenija saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Mažoji nehalenija – smulkus ir trapios išvaizdos žirgelis, jo kūno ilgis svyruoja nuo 24 iki 26 mm, o pilvelio ilgis – nuo 19 iki 25 milimetrų. Užpakalinių sparnų ilgis yra nuo 11 iki 16 mm. Vabzdžiai turi metališkai žvilgantį, šviesiai žalią kūną, krūtinės šonai ir pilvelio galas yra švelniai melsvi. Sparnai yra vienodos formos, su pilka pterostigmos žyme. Skersai tamsaus pakaušio matoma mėlyna juostelė.
Mažosios nehalenijos vystymasis ir ekologija priklauso nuo tarpinio tipo pelkių, žemapelkių, paežerių liūnų, kuriuose paprastai yra 10–20 cm vandens sluoksnis. Joms būdingi augalai yra laibosios ir svyruoklinės viksvos. Lervos ir suaugėliai yra plėšrūs – lervos minta vandens bestuburiais, o suaugėliai – sausumos bestuburiais. Suaugėliai skraido žemai tarp žolių, kartais perskrisdami trumpus atstumus, ir būna aktyvūs nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio, su didžiausiu aktyvumu birželio mėnesį.
Populiacijos Lietuvoje dažniausiai užima mažus, apie 1 ha ploto plotus, ir yra susiskaidžiusios į kelias izoliuotas subpopuliacijas, kurių dydis gali svyruoti nuo dešimties iki 500 individų.
Mažoji nehalenija yra palearktinė rūšis, kurios arealas yra fragmentiškas ir driekiasi nuo Rytų Prancūzijos iki Japonijos. Šiaurinė šios rūšies arealo riba pereina per Pietų Skandinaviją, Baltijos šalis, o pietinė riba tęsiasi per Šiaurės Italiją, Austriją, Rumuniją, Ukrainą, Šiaurės Kazachiją, Šiaurės Rytų Kiniją ir Šiaurės Korėją. Pagrindinė Europos populiacija aptinkama Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Lietuvoje mažoji nehalenija yra fragmentiškai paplitusi, randama visoje šalyje tinkamose buveinėse, tačiau populiacijos dažniausiai yra izoliuotos.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Dėl buveinių praradimo, eutrofikacijos, klimato pokyčių ir sausėjimo mažosios nehalenijos populiacijos patiria grėsmę. Turizmas ir rekreacinė veikla gali turėti nedidelį poveikį šių vabzdžių buveinėms. Apsaugai būtina išsaugoti tinkamas pelkines buveines ir sumažinti žmonių veiklos poveikį.
Svarbiausios griežtai saugomų rūšių radavietės ir augavietės
- Purvyno ežero pakrantės pelkė, Švenčionių r.
- Kovinės ežero pakrantė, Būdų miškas, Kaišiadorių r.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
