Saugomų gyvūnų rūšių 1 kategorija

Rūšies paplitimo žemėlapis

Pilkasis arba ilgasnukis ruonis (lot. Halichoerus grypus, angl. Grey Seal, vok. Kegelrobbe) - ruonių (lot. Pinnipedia) pobūrio jūros žinduolis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža jūros kiaulytė". Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

Video | Ilgasnukis ruonis su mažyliu

Po vandeniu išbūna iki 20 minučių. Tuomet gyvūno širdis ima lėčiau plakti, todėl taupomas deguonis. Gyvena apie 40 metų. Patinų kūno ilgis - iki 2,5 m ilgio, sveria iki 300 kg. Patelės mažesnės - iki 2 m ilgio, ir 200 kg svorio. Snukis ilgas.

Kanados, JAV, Šiaurės ir Vakarų Europos pakrantėse, tarp jų ir Baltijos jūroje. Svarbiausios jauniklių vedimo vietos yra prie Estijos, Suomijos, Švedijos krantų. Lietuvos pakrantėse rūšis aptinkama gana reguliariai. Keletą kartų rasta mažų jauniklių, tačiau reguliariai nesiveisia.

Ilgasnukis ruonis | Halichoerus grypus

Photo by Martha de Jong-Lantink on Foter.com / CC BY-NC-ND

Gyvena jūroje, tik atsitiktinai atplaukia į upes ar kitus gėluosius vandenis. Visą laiką keliauja, tačiau turi nuolatines poilsio ir jauniklių vedimo vietas. Nuolatinių porų nesudaro. Rujoja vasario - kovo mėnesiais. Guoliai ant plaukiojančių ledų ir uolotuose krantuose. Gulyklose susirenka grupėmis po 500 – 600 individų. Gimsta 1 jauniklis. Patelė vaiką maitina sausumoje iki 3 mėnesių. Pieno riebumas apie 52 procentus. Patelė veda 6 - 10 kg sveriantį vieną (labai retai du) jauniklį kovo mėnesį. Gimę jaunikliai būna padengti baltu pūku ir negali plaukti. 2 - 3 savaites juos žindo ruonės, po to jaunikliai šeriasi, o laikiną pūkuotą kailiuką pakeitę į trumpaplaukį tampa savarankiški. Ruoniai minta jūros žuvimis, rečiau moliuskais bei vėžiagyviais.

Ilgasnukis ruonis | Halichoerus grypus

Photo by Martha de Jong-Lantink on Foter.com / CC BY-NC-ND

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Baltijos jūroje buvo apie 20 tūkst. ruonių, šeštajame - 5 - 10 tūkst., septintojo dešimtmečio pradžioje apie 2,5 - 5 tūkst. ruonių. Rygos įlankoje 1977 m. teliko 100 - 150 ruonių. Sustiprinus apsaugą, jų ėmė daugėti - apie 1990 m. buvo jau apie 1000.

XX a. antroje pusėje Lietuvos vandenyse ruonių buvo galima pamatyti nuolatos, bet tik po kelis. Nuo 2000 m. jų aptinkama dažniau, tačiau lygių, be uolų, akmenų ir salų pakrantė jiems netinka. Lietuvos vandenyse laikinai susiformuojančia populiacija sudaro 10 - 50 ruonių.

 Ilgasnukis ruonis | Halichoerus grypus

Photo by blackartz on Foter.com / CC BY-NC

Nemažai ruonių žūsta įsipainioję į žvejų tinklus. Pajūryje nėra jiems tinkamų gulyklų (jūroje esančių akmenų ar salelių) - dėl šios priežasties ruoniai neturi kur apsistoti ir vesti jauniklių. Ilgasnukiai ruoniai veisiami Klaipėdos jūrų muziejuje. Dalis jauniklių išleidžiama į laisvę. Čia slaugomi ir pajūryje surasti ligoti ar sužeisti ruoniai.

Ruonis Kajus Lietuvos zoologijos sode

Video | Ruonis Kajus Lietuvos zoologijos sode

Ilgasnukių ruonių paplitimo žemėlapis

Maloniai kviečiame prisidėti prie rūšių stebėjimo ir radaviečių fiksavimo. Svarbu: fotografija, vieta ir laikas, plačiau skiltyje apie projektą.


Tipas: Chordiniai (Chordata)

Šeima: Ruoniai (Pinnipedia)

Būrys: Tikrieji ruoniai (Phocidae)

Gyvena: 30 - 40 metų

Palikuoniai: 1 vnt.

Nėštumas: 10 - 11 mėnesių

Svoris: 150 - 200 kg


Kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones

Saugomų gyvūnų rūšių 1 kategorija

► Video
♫ Garsas
+ Nauja
× Išbraukta