🦡 Ūdra arba paprastoji ūdra (lot. Lutra lutra, angl. Eurasian Otter, Common Otter, European Otter, European River Otter, Otter, Old World Otter, vok. Eurasischer Fischotter, Fischotter) – kiauninių (lot. Mustelidae) šeimos plėšrusis žinduolis (lot. Carnivora), kurią 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą ūdra įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 4 (I) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., ūdra priskirta 5 (Rs) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos ūdra buvo išbraukta 2019 metais.
Ūdra yra ilgo, aptakaus ir labai lankstaus kūno žinduolis. Kūno ilgis – 55–95 cm, uodega 35–55 cm. Svoris – 6–12 kg. Kūno forma pailga, galva plokščia, ausys mažos. Kailis tamsiai rudas, tankus ir blizgantis, pilvas šviesesnis. Kojos trumpos, su plaukiojamąja plėve, prisitaikiusios plaukimui. Gyvenimo trukmė – iki 15 metų.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Ūdra yra pusiau vandens gyvenimo būdą vedantis žvėrelis, aktyvesnis tamsiuoju paros metu. Puikiai plaukioja ir nardo, retai nutolsta nuo vandens. Slėptuves įsirengia urvuose, bebrų trobelėse ar pakrančių nendrynuose. Naktimis ūdros apeina savo valdas, išmatomis pažymi ribas. Po vandeniu, neįkvėpusi, gali nuplaukti 400 m, kartais išvysto net 11-14 km/h greitį.
Patinas žymi ir gina apie 50 km ilgio pakrantės ruožą, kuriame kartu gyvena 1 ar 2 patelės bei keletas nesubrendusių jauniklių. Jauniklius – nuo 1 iki 5, dažniausiai 2 ar 3 – veda pavasarį, nors jaunikliai gali gimti ir kitu metų laiku. Už jų priežiūrą atsakinga tik patelė.
Ūdros daugiausia minta lėtai plaukiojančiomis žuvimis, bet taip pat gaudo varliagyvius, paukščius ir vėžius.
Ūdros garsėja savo žaismingumu ir greitai prijunka prie žmogaus. Ūdros yra vieni iš nedaugelio gyvūnų, kurie geba naudoti įrankius – jos, pavyzdžiui, naudoja akmenis kriauklėms sudaužyti ar grobiui prilaikyti po vandeniu.
Lietuvoje ūdra laikoma įprasta prie daugelio vandens telkinių, ypač miškingose vietovėse. Ji pastebima net ir mažai maistinguose pelkėtuose plotuose, tačiau žymių randama rečiau prie didžiųjų miestų upių, kurių pakrantės yra sutvirtintos betonu ar stipriai nutryptos. Kaip ir daugeliui plėšriųjų žinduolių, ūdrų populiacijai reikalingi dideli medžioklės plotai, todėl jų niekada nebūna labai daug. Manoma, kad šalyje 2007 m. gyveno apie 3000 ūdrų, populiacija stabili.
Ūdra paplitusi nuo Portugalijos iki Japonijos, o pietuose arealas nusidriekia iki Indonezijos. Ji aptinkama ir Šiaurės Afrikoje, tačiau daugelyje Europos valstybių rūšis jau yra išnykusi. Lietuvoje ūdra pastebima beveik prie visų didesnių vandens telkinių.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Kadangi ūdra yra gėlavandenių ekosistemų viršūnėje, jos gausumas labai priklauso nuo visos mitybinės grandinės būklės. Grėsmę gali kelti pusiau vandens žinduolių, tokių kaip upiniai bebrai ar kanadinės audinės, populiacijų reguliavimas, galintis stipriai sumažinti lėtai atsikuriančią ūdrų populiaciją. Norint užtikrinti šios rūšies išlikimą, būtina griežtai kontroliuoti vandens telkinių taršą.
Buvusi kategorija: 5 (Rs) - išsaugotos rūšys, kurių, anksčiau įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, gausumas jau atkurtas
