🐋 Ilgasnukis ruonis arba pilkasis ruonis (lot. Halichoerus grypus, angl. Grey Seal, Atlantic Gray Seal, Atlantic Seal, Baltic Gray Seal, Horsehead, Horsehead Seal, vok. Kegelrobbe) – tikrųjų ruonių (lot. Phocidae) šeimos plėšrusis žinduolis (lot. Carnivora), kurį 1791 m. atrado ir aprašė Oto Fabricijus (Fabricius).
Į Lietuvos raudonąją knygą ilgasnukis ruonis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, ilgasnukis ruonis priskirtas DD kategorijai. Iki šiol, ilgasnukis ruonis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Ilgasnukiai ruoniai lengvai atpažįstami iš stambios nosies ir neturimų išorinių ausų kaušelių. Patelės būna sidabriškai pilkos arba rusvos spalvos, nusėtos tamsesnėmis dėmėmis, o patinai – tamsesni, jų dėmės šviesesnės. Patinai užauga iki 3 m ilgio ir sveria 170–310 kg, patelės mažesnės - iki 2 m ilgio, ir 200 kg svorio.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Gyvena jūroje, tik atsitiktinai atplaukia į upes ar kitus gėluosius vandenis. Visą laiką keliauja, tačiau turi nuolatines poilsio ir jauniklių vedimo vietas. Nuolatinių porų nesudaro. Rujoja vasario - kovo mėnesiais. Guoliai ant plaukiojančių ledų ir uolotuose krantuose. Gulyklose susirenka grupėmis po 500–600 individų.
Ilgasnukiai ruoniai gali pasinerti net iki 300 metrų gylio ir po vandeniu išbūti daugiau nei 15 minučių, todėl yra laikomi puikiais narais tarp jūrų žinduolių. Tuomet gyvūno širdis ima lėčiau plakti, todėl taupomas deguonis.
Sausio mėn. patelės veda po 1 jauniklį, kuris gimsta sverdamas iki 14 kilogramų. Motina jį žindo 2–3 savaites, po to ruoniukas kurį laiką badauja, kol pereina prie savarankiško gyvenimo. Gamtoje ilgasnukiai ruoniai gali sulaukti 25–35 metų.
Didžiąją gyvenimo dalį jie praleidžia jūroje, maitindamiesi žuvimis, aštuonkojais ir vėžiagyviais, kuriuos gaudo nardydami. Poravimasis ir jauniklių vedimas vyksta sausumoje arba ant ledo.
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Baltijos jūroje buvo apie 20 tūkst. ruonių, šeštajame - 5 - 10 tūkst., septintojo dešimtmečio pradžioje apie 2,5 - 5 tūkst. ruonių. Rygos įlankoje 1977 m. teliko 100 - 150 ruonių. Sustiprinus apsaugą, jų ėmė daugėti - apie 1990 m. buvo jau apie 1000.
XX a. antroje pusėje Lietuvos vandenyse ruonių buvo galima pamatyti nuolatos, bet tik po kelis. Lietuvoje nuolatinių populiacijų nėra – ilgasnukiai ruoniai mūsų vandenyse tik užklysta. 1960–1998 m. jie stebėti apie 50 kartų, pakrantėje rasti 3 jaunikliai. Po 2007 m. stebėjimų daugėja – 2019 m. pirmoje pusėje buvo aptikti 8 jaunikliai ir keliolika negyvų ruonių.
Ilgasnukiai ruoniai yra paplitę Atlanto vandenyno pakrančių vandenyse Šiaurės ir Vakarų Europoje, Kanadoje bei JAV. Šių ruonių taip pat aptinkama Baltijos ir Šiaurės jūrose. Lietuvos pakrantėse jie pasirodo nereguliariai, tačiau čia nesiveisia – artimiausios veisimosi vietos yra Estijos, Suomijos ir Švedijos pakrantėse bei salose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Didžiausia grėsmė rūšiai yra žūtys žvejų tinkluose – ruoniai neretai įsipainioja, o taip pat sugadina tinklus, išbaido arba paima iš jų žuvis, todėl kyla konfliktų su žvejais ir pasitaiko brakonieriavimo atvejų. Kitos grėsmės – pramonės ir žemės ūkio teršalai, ypač nafta ir jos produktai, kurie kaupiasi ruonių organizme. Lietuvoje ilgasnukiams ruoniams nėra tinkamų buveinių, todėl jie negali čia nuolat gyventi ir veistis.
UICN kategorija: DD - taksonai, apie kuriuos trūksta duomenų
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
