🦋 Blyškusis geltonsprindis (lot. Ennomos quercinaria, angl. August Thorn, vok. Eichen-Zackenrandspanner) – sprindžių (lot. Geometridae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1767 m. atrado ir aprašė Zygfridas Hufnagelis (Hufnagel).

Į Lietuvos raudonąją knygą blyškusis geltonsprindis įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos blyškusis geltonsprindis buvo išbrauktas 2003 metais.
Suaugusių individų sparnai yra oranžinės geltonos spalvos su dviem skersinėmis linijomis ir tamsesniu kraštu. Jų sparnų kraštai yra banguoti, o sparnų mostas siekia 42–50 milimetrų. Blyškusis geltonsprindis aktyvus nuo rugpjūčio iki rugsėjo, dažniausiai aptinkamas šviesos šaltinių aplinkoje nakties metu.
Lervos minta ąžuolų ir bukų lapais, o kiaušiniai žiemoja ant šių medžių šakų, užtikrindami naujos kartos vystymąsi pavasarį.
Blyškusio geltonsprindžio paplitimas apima didelę dalį Europos, įskaitant tokias šalis kaip Belgija, Nyderlandai, Graikija, Vengrija, Rumunija, Turkija, Ukraina, Ispanija, Italija ir Sicilija. Ši rūšis dažnai aptinkama lapuočių miškuose, kuriuose auga maitinimosi augalai – ąžuolai ir bukai.
Kai kuriose vietovėse blyškusis geltonsprindis yra gana dažnas, tačiau dėl buveinių praradimo jo populiacijos tampa fragmentuotos. Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai kyla dėl miškų kirtimo, urbanizacijos ir maitinimosi augalų nykimo. Norint išsaugoti blyškųjį geltonsprindį, būtina išlaikyti ir atkurti ąžuolynus bei bukų miškus, taip pat riboti žmogaus veiklos poveikį šiems medynams. Be to, svarbu stebėti populiacijų dinamiką ir imtis apsaugos priemonių, užtikrinančių rūšies išlikimą.