Svetainės pritaikymo įrankiai

IUCN kategorija - EN - grėsmingos būklės taksonai

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

🦋 Juodmargis pelkinukas (lot. Macaria carbonaria, sin. Semiothisa carbonaria, angl. Netted Mountain Moth) – sprindžių (lot. Geometridae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1759 m. atrado ir aprašė Aleksandras Klerkas (Clerck).

Juodmargis pelkinukas (lot. Macaria carbonaria, angl. Netted Mountain Moth)
Juodmargis pelkinukas (lot. Macaria carbonaria, angl. Netted Mountain Moth) / Nuotr. Jkt / CC BY-NC 4.0

Į Lietuvos raudonąją knygą juodmargis pelkinukas įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, juodmargis pelkinukas priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, juodmargis pelkinukas saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Juodmargiai pelkinukai yra nedideli, išskėstų sparnų plotis siekia 18–22 mm. Sparnai balsvi, papuošti juodomis banguotomis skersinėmis juostelėmis. Juodmargis pelkinukas yra išskirtinis tuo, kad Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse gyvena aukštapelkėse, kuriose auga švyliai, siauralapės balžuvos, nedaug gailių, vaivorų ir retų, žemaūgių pušų. Skraido tik saulėtomis dienomis, nuo gegužės iki birželio pradžios, banguotu skrydžiu, dažnai tupia ant kiminų ar pelkinių augalų.

Drugiai maitinasi siauralapių balžuvų žiedų nektaru. Jų vikšrai, tamsiai žali, aktyvūs birželio–liepos mėn. naktimis minta pelkinių augalų, tokių kaip balžuvos ir varnauogės, lapais, o dieną slepiasi tarp jų.

Populiacijos yra izoliuotos ir negausios. Didesnėse aukštapelkėse drugiai pasiskirsto plačiai, todėl aptinkami pavieniai individai, o mažesnėse gali būti stebima iki keliolikos individų per dieną.

Juodmargis pelkinukas yra Eurazijoje paplitusi rūšis, labiau paplitusi Šiaurės Europoje, o Centrinėje Europoje – tik izoliuotose ir negausiose kalnuotų vietovių populiacijose. Į rytus jos arealas tęsiasi iki Sibiro. Lietuvoje rūšis aptinkama visur, išskyrus vakarinių rajonų pelkes.

Šiai rūšiai grėsmę kelia buveinių struktūros kaita dėl hidrologinio režimo pažeidimo ar pasikeitimo. Klimato kaita gali dar labiau prisidėti prie buveinių nykimo. Rūšiai apsaugoti būtina palaikyti stabilų pelkių hidrologinį režimą ir tinkamą santykį tarp atvirų ir apaugusių plotų. Žiemą rekomenduojama šalinti jaunus medžius aukštaplynėse, siekiant išlaikyti rūšiai tinkamas buveines.

IUCN kategorija - EN - grėsmingos būklės taksonai

UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai


Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba