Svetainės pritaikymo įrankiai

IUCN kategorija - NT - arti grėsmės esantys taksonai

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

🦋 Baltajuostis juodsprindis (lot. Baptria tibiale) – sprindžių (lot. Geometridae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1791 m. atrado ir aprašė Eugenijus Esperas (Esper).

Baltajuostis juodsprindis (lot. Baptria tibiale)
Baltajuostis juodsprindis (lot. Baptria tibiale) / Nuotr. Oleg Kosterin / CC BY 4.0

Į Lietuvos raudonąją knygą baltajuostis juodsprindis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., baltajuostis juodsprindis priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, baltajuostis juodsprindis priskirtas NT kategorijai. Iki šiol, baltajuostis juodsprindis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Drugiai yra tamsiai juodos spalvos, o ant priekinių sparnų turi po vieną trumpą baltą juostelę, einančią skersai sparno. Rūšis turi vieną generaciją, kurios atstovai randami nuo birželio pradžios iki liepos pabaigos. Suaugę drugiai gyvena ūksminguose plačialapių lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, ypač miškų kirtavietėse ar miškinguose upių slėniuose. Skraido tik dieną, kas yra neįprasta daugeliui sprindžių šeimos drugių. Pabaidyti, šie drugiai greitai skrenda tarp medžių, o tamsi jų spalva padeda puikiai maskuotis aplinkoje, todėl juos sunku pastebėti. Vikšrai minta tik varpotųjų juodžolių (lot. Actaea spicata) lapais, dažniausiai slepiasi apatinėje lapų pusėje ir pajutę pavojų, nukrenta ant žemės. Žiemoja lėliukės.

Dėl savo neįprastos elgsenos ir greito skraidymo, šiuos drugius pastebėti sunku, todėl duomenų apie baltajuosčių juodsprindžių populiaciją Lietuvoje nėra daug. Pirmą kartą jie aptikti Ukmergės rajone, Vaisgėliškio miške, 1978 metais. Iki šiol žinoma apie dvidešimt radaviečių, kur aptinkami pavieniai drugiai.

Baltajuosčiai juodsprindžiai labiausiai paplitę Palearktikoje, randama Europoje nuo Alpių iki Karpatų. Izoliuotų populiacijų aptinkama Pirėnuose, Centrinėje Vokietijoje, Balkanų šalyse ir Ukrainoje. Labai reta Latvijoje ir Estijoje, negausi Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Taip pat paplitusi Pietų Sibire, Sachaline, Korėjoje ir Japonijoje. Lietuvoje šių drugių pastebėta Vidurio ir Pietų regionuose, įskaitant Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Lazdijų, Raseinių, Ukmergės ir Trakų rajonus.

Šiuo metu trūksta duomenų apie veiksnius, ribojančius šios rūšies paplitimą Lietuvoje. Kadangi vikšrai minta tik varpotosiomis juodžolėmis, kurios auga ūksmingose vietovėse, tikėtina, kad plynieji miškų kirtimai daro įtaką jų populiacijos gausumui ir fragmentacijai. Siekiant apsaugoti šiuos drugius, svarbu riboti miškų kirtimus žinomose radavietėse.

Baltajuosčio juodsprindžio radaviečių ir augimviečių žemėlapis iki 2018 metų

Baltajuosčio juodsprindžio radaviečių ir augimviečių žemėlapis iki 2018 metų
Baltajuosčio juodsprindžio radaviečių ir augimviečių žemėlapis iki 2018 metų

○ rūšies radavietė 1976 – 2007 metais
● rūšies radavietė 2007 – 2018 metais
x buvusi rūšies radavietė
◆ rūšis kartais užklystanti


Baltajuosčio juodsprindžio radaviečių ir augimviečių žemėlapis nuo 2019 metų

Baltajuosčio juodsprindžio radaviečių ir augimviečių žemėlapis nuo 2019 metų

IUCN kategorija - NT - arti grėsmės esantys taksonai

UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai


Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba