🦗 Juostakaktis svirplys (lot. Modicogryllus frontalis, angl. Eastern Cricket, vok. Östliche Grille) – svirplių (lot. Gryllidae) šeimos tiesiasparnis (lot. Orthoptera), kurį 1844 m. atrado ir aprašė Fiberas (Fieber).

Į Lietuvos raudonąją knygą juostakaktis svirplys įrašytas 2019 m. ir nebuvo priskirtas Lietuvoje taikytoms kategorijoms. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, juostakaktis svirplys priskirtas VU kategorijai. Iki šiol, juostakaktis svirplys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Juostakakčio svirplio kūnas yra nedidelis, siekiantis 11–13 mm ilgio, tamsios spalvos, o būdinga šviesi juosta ant kaktos jungia akis. Šios rūšies sparnai trumpi ir neskirti skrydžiui, tačiau jie naudojami garsui skleisti. Šie svirpliai plinta lėtai, todėl išnykus populiacijai jos atkurti sudėtinga. Šiaurinėje arealo dalyje juostakakčiai svirpliai gyvena kseroterminėse buveinėse, kurias formuoja erozija, sukurianti saulės įšildomus atviro grunto plotus. Kartais juos galima aptikti karjeruose ar pajūrio kopose, o Lietuvoje jie gyvena silikatinių uolienų atodangų nuobirynuose.
Suaugę svirpliai aktyviausi nuo gegužės iki rugpjūčio mėn., ypač vakare ir naktį. Jie deda kiaušinius į gruntą, kuriuose vystymasis vyksta be diapauzės. Jaunikliai vystosi iki rudens, o paskutinės stadijos nimfos žiemoja ir pavasarį tampa suaugėliais. Kartais žiemoti gali ir suaugę individai. Juostakakčiai svirpliai yra įvairiaėdžiai, jie minta sėklomis, augalų dalimis, taip pat smulkiais vabzdžiais, jų lervomis ir kiaušiniais.
Vienintelėje Lietuvoje žinomoje radavietėje Škėvonių atodangoje ši rūšis stebima santykinai gausiai – įvairiais metų laikais buvo pastebimos dešimtys įvairaus amžiaus individų, o vienu metu girdėta kelių patinų giedojimas.
Juostakaktis svirplys paplitęs Centrinėje ir Pietų Europoje bei Vakarų Azijos stepių ir pusdykumių zonoje. Rytinėje arealo dalyje ji siekia Kazachiją ir, kai kuriais duomenimis, Tuvą bei Mongoliją. Šiaurėje, už stepių zonos ribų, juostakakčio svirplio paplitimas labai fragmentiškas, o izoliuotos populiacijos aptinkamos retai. Centrinėje Europoje ši rūšis laikoma jautria buveinės pokyčiams ir nykstančia. Lietuvoje žinoma tik viena populiacija Birštono savivaldybėje, Škėvonių atodangoje prie Nemuno, kuri yra viena iš toliausiai šiaurėje aptinkamų populiacijų Europoje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinė grėsmė šiai rūšiai yra buveinių pokyčiai, tokie kaip erozijos veikiamų plotų apaugimas augalija, jų apsodinimas mišku, erozijos prevencija šlaituose ar kopose, bei karjerų rekultivavimas. Siekiant išsaugoti šią rūšį, būtina stabdyti sukcesiją pašalinant medžius ir krūmus, vengti priešerozinių priemonių ir nerekultivuoti karjerų.
UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai