🐞 Rūdiškasis drevėspragšis (lot. Elater ferrugineus) – spragšių (lot. Elateridae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą rūdiškasis drevėspragšis įrašytas 2019 m. ir nebuvo priskirtas Lietuvoje taikytoms kategorijoms. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, rūdiškasis drevėspragšis priskirtas VU kategorijai. Iki šiol, rūdiškasis drevėspragšis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Rūdiškasis drevėspragšis yra stambus spragšių šeimos atstovas, kurio kūno ilgis siekia 17–24 milimetrus. Jo kūnas paprastai rausvai rudos spalvos, tačiau galva ir priešnugarėlė dažnai yra tamsios spalvos. Antsparniai pleišto formos, viršūnėje užapvalinti, o vidinėje pusėje turi mažą dantelį. Kūno apačia ir galūnės juodos spalvos, o galinių kojų šlaunų dangčiai yra platūs ir su aštriu kampu prie klubo.
Šie vabalai gyvena plačialapių miškų sengirėse, kur lervos vystosi drevėtuose lapuočiuose medžiuose, pavyzdžiui, ąžuoluose, uosiuose, guobose, klevo, gluosniuose, tuopose ar bukuose. Lervos yra plėšrios ir minta vabzdžių, dažniausiai auksavabalių, lervomis. Suaugę vabzdžiai pastebimi birželio–liepos mėn. netoli savo vystymosi buveinių. Jie yra geri skrajūnai.
Vienintelėje žinomoje Lietuvos radavietėje rūdiškasis drevėspragšis stebimas nuo 2007 m., tačiau populiacija yra labai negausi, aptinkami tik pavieniai individai.
Rūdiškasis drevėspragšis paplitęs centrinėje ir pietinėje Europoje bei Kaukaze. Lietuva yra šiaurinėje šio vabzdžio arealo dalyje. Šiauriau Lietuvos rūšis aptinkama Pietų Norvegijoje, Švedijoje ir Latvijoje. Lietuvoje kol kas žinoma tik viena radavietė – Kauno miesto parkas, tačiau tikėtina, kad rūšis gali gyventi ir kitose tinkamose šalies vietose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinė grėsmė šiai rūšiai yra intensyvus senų drevėtų medžių kirtimas, susijęs su miškų naudojimu, sengirių pritaikymu rekreacijai ir parkų urbanizacija. Norint išsaugoti rūšį, būtina riboti arba uždrausti senų drevėtų lapuočių medžių šalinimą miškuose, parkuose ir gyvenviečių želdiniuose. Siekiant išlaikyti tinkamas buveines ateityje, būtina saugoti dabartines populiacijas, riboti kirtimus ir sodinti tinkamas lapuočių medžių rūšis.
UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai
