🦗 Margasis tarkšlys (lot. Bryodemella tuberculata, vok. Gefleckte Schnarrschrecke) – skėrių (lot. Acrididae) šeimos tiesiasparnis (lot. Orthoptera), kurį 1775 m. atrado ir aprašė Kristianas Fabricijus (Fabricius).

Į Lietuvos raudonąją knygą margasis tarkšlys įrašytas 2019 m. ir nebuvo priskirtas Lietuvoje taikytoms kategorijoms. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, margasis tarkšlys priskirtas CR kategorijai. Iki šiol, margasis tarkšlys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Tai stambiausias Lietuvoje nuolat gyvenantis skėris, kurio kūno ilgis gali siekti beveik 40 milimetrų. Margasis tarkšlys lengvai atpažįstamas iš ryškaus šviesiai avietinės spalvos užpakalinių sparnų pamato, geltonų užpakalinių blauzdų ir žemos priešnugario keteros su dviem skersinėmis vagelėmis. Daugelyje arealo vietų individai dažniausiai būna tamsiai pilkos spalvos su smulkiu šviesiai pilku raštu. Lietuvoje stebėti individai buvo tamsiai žalios samanų spalvos su šviesiu smėlio spalvos raštu. Skrydžio metu šie skėriai skleidžia būdingą tarškantį garsą, kurį sukuria sustorėjusios užpakalinių sparnų centrinės gyslos.
Margieji tarkšliai Lietuvoje gyvena ankstyvųjų sukcesijos stadijų smėlynų buveinėse su atviro smėlio plotais – nesusivėrusiose smiltpievėse tarp viržynų. Tokios buveinės natūraliai susiformuoja pušynų gaisravietėse ir erozijos veikiamuose žemyninių kopų šlaituose. Tinkamos antropogeninės buveinės aptinkamos ir kariniuose poligonuose. Suaugėliai stebimi liepos–rugpjūčio mėnesiais. Patelės deda kiaušinių paketus į smėlį, o žiemoja embrionai. Jaunikliai išsirita kitų metų pavasarį. Margasis tarkšlys yra augalėdis ir minta varpinių augalų lapais.
Lietuvoje šis skėris yra labai reta rūšis, o populiacijos gausumas nėra įvertintas. Vienintelėje žinomoje radavietėje stebimi tik pavieniai individai.
Margasis tarkšlys paplitęs Šiaurės ir Centrinėje Europoje, Šiaurės Eurazijos miškastepėse ir stepėse, rytuose iki Mongolijos ir Jakutijos. Daugumoje Europos šalių, kuriose rūšis dar gyvena, ji laikoma labai reta arba sparčiai nykstančia. Lenkijoje ir Latvijoje margasis tarkšlys jau kelis dešimtmečius neaptinkamas ir laikomas išnykusiu. Lietuvoje žinoma viena izoliuota populiacija Švenčionių rajone, Pabradės kariniame poligone. XX a. pirmoje pusėje šie skėriai gyveno ir Vilniaus apylinkėse, tačiau dabar jie ten išnykę.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinė grėsmė margajam tarkšliui yra tinkamų buveinių pokyčiai – nesusivėrusių smiltpievių ir viržynų sukcesinis užaugimas bei užsodinimas mišku. Taip pat grėsmę kelia gamtinių trikdžių, tokių kaip pušynų gaisrai, slopinimas ir jų stygius. Siekiant apsaugoti rūšį, būtina stabdyti sukcesiją žinomose populiacijos buveinėse, pašalinant medžius ir krūmus, o viržynus atnaujinti valdomais gaisrais, taip padidinant nesusivėrusių plotų dalį. Gaisravietėse neturėtų būti atsodinami pušynai, kad jose galėtų formuotis nesusivėrusios smiltpievės.