🦋 Didžioji anchinija (lot. Anchinia daphnella) – plačiasparnių kandžių (lot. Depressariidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurią 1775 m. atrado ir aprašė Maiklas Denis ir Ignas Šifermiuleris (Denis & Schiffermüller).

Į Lietuvos raudonąją knygą didžioji anchinija įrašyta 2019 m. ir nebuvo priskirta Lietuvoje taikytoms kategorijoms. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, didžioji anchinija priskirta VU kategorijai. Iki šiol, didžioji anchinija saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Šis nedidelis drugys, kurio išskleistų sparnų plotis siekia 20–28 mm, pasižymi neryškiu lytiniu dimorfizmu. Didžioji anchinija yra visiškosios metamorfozės vabzdys, kurio gyvenimo cikle per metus išsivysto viena karta. Jis mėgsta drėgnus, pavėsingus lapuočių miškus.
Patelės kiaušinėlius deda ant žalčialunkių (lot. Daphne mezereum) ūglių, o išsiritę vikšrai apgraužia pumpurus ir susuka lapus, juos maitinimuisi apgrauždami. Lėliukės dažnai pažeidžiamos parazitinių plėviasparnių, tokių kaip brakonidai (lot. Braconidae) ir ichneumonidai (lot. Ichneumonidae), dėl to dalis populiacijos žūsta.
Suaugę drugiai skraido birželio ir liepos mėnesiais. Jie dažniausiai pastebimi tupintys ant augalų, kur, suglaudę sparnus kaip stogelį, imituoja pumpurus. Retai jie atskrenda į šviesos gaudykles. Populiacijos gausumas yra mažas, o visose žinomose radavietėse didžiosios anchinijos stebimos pavieniais individais, sudarančiais uždaras populiacijas.
Didžioji anchinija paplitusi Europoje, tačiau nėra aptinkama Pirėnų pusiasalyje, Didžiojoje Britanijoje, Beniliukso šalyse ir Graikijoje. Rytuose rūšis randama Palearktikos rytinėse ekosistemose. Lietuvoje šis drugys yra reta rūšis, dažniausiai aptinkama rytiniuose regionuose, tačiau vakarinėje šalies dalyje nebuvo stebėtas.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinė grėsmė šiai rūšiai yra intensyvus miškų naudojimas, nes tokiuose kirtaviečių kraštovaizdžiuose šių drugių nerandama. Siekiant apsaugoti didžiąją anchiniją, būtina išsaugoti pavėsingas lapuočių miškų struktūras radavietėse, kurios užtikrina tinkamas sąlygas šios rūšies vystymuisi.
UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai