🦗 Kalninis spragtukas (lot. Montana montana) – žiogų (lot. Tettigoniidae) šeimos tiesiasparnis (lot. Orthoptera), kurį 1833 m. atrado ir aprašė Vincentas Kolaras (Kollar).

Į Lietuvos raudonąją knygą kalninis spragtukas įrašytas 2019 m. ir nebuvo priskirtas Lietuvoje taikytoms kategorijoms. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, kalninis spragtukas priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, kalninis spragtukas saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Kalninis spragtukas yra nedidelis žiogas, kurio ilgis siekia 14–18 mm. Jis lengvai atskiriamas nuo kitų rūšių, gyvenančių panašiose buveinėse, pagal dalinai žalią kūno spalvą. Lietuvoje šis žiogas yra stenotopinė kseroterminė rūšis, kuri gyvena sausuose viržynuose, turinčiuose nesusivėrusių smiltpievių fragmentų. Tokios buveinės dažnai susidaro pušynų gaisravietėse arba kariniuose poligonuose. Suaugę individai aktyvūs nuo liepos iki rugsėjo mėnesio.
Patelės deda kiaušinius porcijomis į smėlį, o embrionai žiemoja, kol kitų metų pavasarį iš jų išsirita jaunikliai. Kalninis spragtukas yra įvairiaėdis, jis minta augalų generatyviniais organais ir smulkiais vabzdžiais.
Lietuvoje kalninis spragtukas tinkamose buveinėse nėra retas. Pavyzdžiui, Pabradės poligono viržynuose buvo stebėta daugiau nei dešimt individų 100 m ilgio maršrute, o Rūdninkų poligone pastebėti pavieniai egzemplioriai.
Kalninis spragtukas plačiai paplitęs Eurazijos stepių zonoje. Jis aptinkamas nuo Pietų Vokietijos ir Čekijos iki Užbaikalės bei pietinės Jakutijos. Dėl natūralių stepių nykimo Centrinėje Europoje šis vabzdys laikomas reta ir saugotina rūšimi. Lenkijoje kalninis spragtukas jau kelis dešimtmečius nebuvo pastebėtas, todėl jis laikomas išnykusiu. Lietuvoje rūšis aptinkama labai fragmentiškai, šiuo metu žinomos dvi populiacijos: Švenčionių rajone, Pabradės kariniame poligone, ir Šalčininkų rajone, Rūdninkų kariniame poligone.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai yra tinkamų buveinių pokyčiai, tokie kaip sausų viržynų sukcesinis užaugimas, jų apsodinimas mišku bei gamtinių trikdžių, pavyzdžiui, gaisrų, stygius. Norint apsaugoti kalninį spragtuką, būtina stabdyti sukcesiją, pašalinti medžius ir krūmus iš jo buveinių, o pušynų gaisraviečių neturėtų būti atsodinama, leidžiant joms virsti atvirais viržynais, kurie tinkami šiai rūšiai.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai