🦋 Juodasis satyras (lot. Hipparchia hermione) – pleštekių (lot. Nymphalidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1764 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą juodasis satyras įrašytas 2019 m. ir nebuvo priskirtas Lietuvoje taikytoms kategorijoms. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, juodasis satyras priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, juodasis satyras saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šie drugiai yra tamsiai rudos spalvos, o jų išoriniame sparnų krašte yra plati, gelsvai balta juosta. Juodojo satyro dydis panašus į kopūstinio baltuko, o išskleistų sparnų atstumas siekia 52–58 milimetrus. Lytinis dimorfizmas yra neryškus – patelės kiek stambesnės už patinus.
Juodieji satyrai gyvena pušynų pakraščiuose, miško aikštelėse ir smėlynų buveinėse, kurias paveikusi antropogeninė veikla, pavyzdžiui, pušynų kirtavietėse, degavietėse, karinių poligonų teritorijose ar elektros perdavimo linijų juostose. Šiose vietose dažnai formuojasi nesusivėrusios smiltpievės su viržiais ir pavienėmis pušimis.
Suaugėliai skraido birželio pabaigoje–rugpjūčio mėnesiais. Jie dažnai tūpia ant pušų kamienų ar žemės, kur suglaudę sparnus tampa sunkiai pastebimi. Juos vilioja žydinčių čiobrelių ploteliai, o kartais – žmogaus prakaito kvapas.
Patelės padeda apie šimtą kiaušinėlių, o išsiritę vikšrai minta įvairiais migliniais augalais. Vikšrai yra aktyvūs naktį, o dieną slepiasi prie žemės tarp augalų. Žiemoja vikšrai, o pavasarį virsta lėliukėmis paklotėje arba negiliai dirvoje.
Per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo rūšies užimama teritorija, o populiacijų tankis gerokai sumažėjo. Šiuo metu gausiausios populiacijos Lietuvoje aptinkamos Rūdninkų ir Pabradės kariniuose poligonuose bei Druskininkų apylinkėse. Šiose vietovėse per dieną galima pamatyti kelias dešimtis drugių, tačiau kitur stebimi pavieniai individai arba rūšis visai neaptinkama.
Juodasis satyras paplitęs Pietų ir Centrinėje Europoje, Pietų Norvegijoje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Artimųjų Rytų šiaurinėje dalyje ir Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje rūšis aptinkama daugiausia pietrytinėje šalies dalyje, tačiau kelios radavietės žinomos ir Vidurio Lietuvoje. Lietuva yra šiauriniame šios rūšies arealo pakraštyje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Juodojo satyro nykimo tendencijos stebimos visame rūšies areale, nors tikslios priežastys nėra žinomos. Lietuvoje rūšis nyksta, kai buveinės užsodinamos medžiais arba natūraliai užauga mišku. Siekiant apsaugoti juodąjį satyrą, būtina neapželdinti medžiais potencialiai tinkamų vietovių, ypač miško degaviečių, kuriose galėtų susiformuoti rūšiai tinkamos nesusivėrusių smiltpievės buveinės.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
