🦗 Kopinis tarkšlys arba kopinis skėriukas (lot. Sphingonotus caerulans, angl. Blue-winged Locust, vok. Blauflügelige Sandschrecke) – skėrių (lot. Acrididae) šeimos tiesiasparnis (lot. Orthoptera), kurį 1767 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą kopinis tarkšlys įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, kopinis tarkšlys priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, kopinis tarkšlys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Kopinis tarkšlys yra gelsvai pilkos spalvos su tamsesniais raštais ir melsvomis užpakalinių kojų blauzdomis, kurias dengia juodi spygliukai. Jis panašus į mėlynsparnį tarkšlį (lot. Oedipoda caerulescens), tačiau išsiskiria įlinkusiu priešnugario profiliu ir mažiau ryškiais antsparnių dėmių kraštais. Skraidydamas beveik netarška, o patinai čirškia, trindami užpakalinių kojų šlaunis į antsparnius. Ši rūšis yra stenotopinė ir siejama su ankstyvomis sukcesijos stadijomis smėlingose buveinėse. Ji aptinkama pilkosiose kopose, nesusivėrusiose smiltpievėse bei karbonatinių smėlynų pievose su erozijos atvertomis smėlio dėmėmis.
Kopinio tarkšlio gyvenimo ciklas prasideda nuo kiaušinių dėjimo į smėlį, kur žiemoja embrionai. Jaunikliai išsirita pavasarį. Suaugėliai Lietuvoje stebimi nuo liepos iki rugsėjo. Jie daugiausia minta varpinių augalų lapais. Tinkamose buveinėse šios rūšies gausumas yra didelis – pavyzdžiui, 1 hektaro nesusivėrusioje smiltpievėje gali gyventi 700–900 suaugusių individų.
Kopinis tarkšlys paplitęs Vakarų Palearktikoje. Jo arealas tęsiasi nuo Portugalijos vakaruose iki Kazachijos rytuose, šiaurėje siekia pietines Skandinavijos ir Suomijos dalis, o pietuose – Šiaurės Afriką. Daugelyje Centrinės Europos šalių anksčiau buvo laikomas nykstančia rūšimi, tačiau pastaraisiais metais pastebėtas jų gausėjimas. Lietuvoje ši rūšis yra labai fragmentiškai paplitusi, žinomos keturios pagrindinės subpopuliacijos: Naglių rezervate, Pabradės ir Rūdninkų kariniuose poligonuose bei Puvočių ir Marcinkonių apylinkėse. Duomenis iš Gerdašių ir Tribonių dar reikia patikrinti.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės kopiniam tarkšliui kyla dėl tinkamų buveinių nykimo, kuris susijęs su natūralios sukcesijos procesais – vietovių apaugimu medžiais ir krūmais, priešerozinėmis priemonėmis bei gaisrų slopinimu. Rūšiai apsaugoti būtina stabdyti sukcesiją, pašalinant medžius ir krūmus iš žinomų subpopuliacijų buveinių. Taip pat reikėtų vengti priešerozinių veiksmų ir neapsodinti gaisraviečių, kad jose išliktų nesusivėrusios smiltpievės, tinkamos šiai rūšiai gyventi.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
