🦩 Avocetė arba paprastoji avocetė (lot. Recurvirostra avosetta, angl. Pied Avocet, Eurasian Avocet, vok. Säbelschnäbler) – avocetinių (lot. Recurvirostridae) šeimos sėjikinis paukštis (lot. Charadriiformes), kurią 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą avocetė įrašyta 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2007 m., avocetė priskirta 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, avocetė priskirta CR kategorijai. Iki šiol, avocetė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Paprastoji avocetė – tai išskirtinės išvaizdos paukštis, savo dydžiu prilygstantis paprastajam griciukui. Jo kūnas baltas, galvos viršutinė dalis ir pakaušis juodi, o juodos plunksnos puošia ir sparnus bei nugarą. Vienas ryškiausių šios rūšies bruožų – ilgas, į viršų riestas snapas, kuris padeda paukščiui maitintis vandens bestuburiais net jų nematant, nes snape yra jautrių jutimo organų. Kojos ilgos, pilkai melsvos spalvos. Patinai ir patelės atrodo vienodai.
Avocetės peri atvirose šlapynėse, vandens telkinių smėlio salose, pusiasaliuose ir dumblingose pakrantėse, taip pat žuvininkystės tvenkiniuose. Jie yra monogamai ir dažniausiai peri grupėmis, nors pasitaiko ir pavienių lizdų. Lizdui išsikasa negilią duobutę smėlyje ar kitame substrate, į kurią sudeda tris arba keturis kiaušinius. Per metus išveda vieną vadą. Minta daugiausia vandens bestuburiais, tačiau racioną papildo ir augalų sėklomis, šaknimis bei smulkiomis žuvimis.
Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos!
Lietuvoje avocetės aptinkamos nuo balandžio pradžios iki rugsėjo vidurio. Pirmą kartą jų perėjimas šalyje buvo patvirtintas 1993 m., kai Nemuno deltoje aptikta 5–6 poros. Iki XX amžiaus pabaigos populiacijos dydis išliko stabilus, tačiau vėliau pradėjo smarkiai svyruoti. 2013 m. perinti populiacija buvo vertinama 5–10 porų, o vėliau registruoti tik pavieniai perėjimo atvejai. Didžiausias šių paukščių skaičius buvo stebėtas Rusnės žuvininkystės tvenkiniuose, Kniaupės įlankos saloje, Atmatos upės žiotyse, Rupkalvių pievose ir Kintų tvenkiniuose. Perinčių porų skaičius priklauso nuo hidrologinių sąlygų ir šiuo metu (2019 m.) šalyje vertinamas nuo 5 iki 15 porų.
Paprastoji avocetė yra tolimoji migrantė – nors dalis paukščių gali žiemoti pietinėse perėjimo arealo dalyse, dauguma jų skrenda į Afriką ir Pietų Aziją. Perėjimo arealas driekiasi nuo Anglijos vakaruose iki Užbaikalės rytuose, daugiausia vidutinio klimato juostoje. Kai kurios populiacijos yra sėslios ir gyvena Pietų bei Vakarų Afrikoje. Pasaulinė šios rūšies populiacija vertinama 280 000–470 000 individų. Lietuvoje ji dažniausiai stebima Nemuno deltoje – daugiausia priešakinės deltos salelėse. Migracijos metu šių paukščių galima pamatyti pajūryje, o vidiniuose šalies regionuose jie aptinkami labai retai.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinė grėsmė šios rūšies išlikimui Lietuvoje yra tinkamų perėjimo buveinių trūkumas. Nemuno deltoje natūraliai susiformavusios smėlio salelės ir dumblingos seklumos yra būtinos avocetėms išlikti, todėl rūšies apsauga siejama su šių buveinių palaikymu arba tikslingu jų formavimu pajūrio regione. Kita svarbi grėsmė – perinčių paukščių trikdymas, todėl būtina riboti lankymąsi žinomose perėjimo vietose jų veisimosi laikotarpiu.
UICN kategorija: CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
