🦅 Gyvatėdis arba paprastasis gyvatėdis (lot. Circaetus gallicus, angl. Short-toed Snake-eagle, Short-toed Eagle, vok. Schlangenadler) – vanaginių (lot. Accipitridae) šeimos vanaginis paukštis (lot. Accipitriformes), kurį 1788 m. atrado ir aprašė Johanas Gmelinas (Gmelin).
Į Lietuvos raudonąją knygą gyvatėdis įrašytas 1976 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 0 (Ex) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, gyvatėdis priskirtas CR kategorijai. Iki šiol, gyvatėdis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Paprastasis gyvatėdis yra gana didelis – jo kūno ilgis siekia 62–70 cm, o išskleistų sparnų skersmuo gali būti nuo 166 iki 188 cm. Patinai sveria 1,2–2 kg, patelės – 1,3–2,3 kg.
Iš kitų plėšriųjų paukščių paprastąjį gyvatėdį išskiria keletas bruožų. Skirtingai nei erelis žuvininkas ir paprastasis suopis, jis neturi ryškių tamsių dėmių ties sparnų dilbio ir plaštakos sąnariais. Jo ilgiausių plasnojamųjų plunksnų galai yra kiek tamsesni už pamatus, tačiau sparnų galiukai ne juodi. Galva didelė ir kiek primena pelėdos galvą. Viršutinė kūno dalis ir sparnai yra pilkai rudos spalvos, o apačia – beveik balta su nedidelėmis tamsiomis dėmėmis. Pilvas, krūtinė ir sparnai taip pat išmarginti tamsiomis dėmelėmis, o šviesioje uodegoje skersai išsidėsčiusios 3–4 tamsios juostelės. Snapas yra tamsiai pilkas, nagai juodi, o kojos melsvo atspalvio. Jaunikliai atrodo panašiai kaip suaugę paukščiai, tačiau jų kūno apačioje dėmės yra ilgesnės.
Paprastasis gyvatėdis yra monogamas, gyvenantis iki 30 metų. Jis migruoja ir Lietuvoje pasirodo balandžio mėnesį. Lizdus suka pelkėtose vietovėse arba miško masyvų gilumoje, dažniausiai raistuose ar miško salose. Lizdą krauna viršutinėje medžio lajos dalyje, o per metus išveda tik 1 vadą. Patelė sudeda vos 1 kiaušinį, kurį peri 45–47 dienas. Išsiritęs jauniklis lizde išbūna apie 70–80 dienų, o net palikęs lizdą dar kurį laiką yra prižiūrimas tėvų.
Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos!
Pagrindinis gyvatėdžio grobis yra ropliai – gyvatės, žalčiai ir driežai, tačiau jis gali maitintis ir varliagyviais, smulkiais paukščiais ar graužikais. Medžioti pradeda įdienojus, kai ropliai išlenda pasišildyti saulėje. Skrisdamas 20–60 metrų aukštyje, paukštis atidžiai stebi teritoriją, o pamatęs grobį trumpam pakimba ore plačiai išskleidęs uodegą ir tankiai plasnodamas sparnais. Paskui staigiai sminga žemyn ir griebia auką. Kadangi gyvatėdis nėra atsparus gyvačių įkandimams, jis medžioja atsargiai – pačiupęs gyvatę, nedelsdamas jai nutraukia galvą ir neša grobį jaunikliams.
Skrendančio gyvatėdžio siluetas išsiskiria ilgais sparnais ir santykinai trumpesne uodega, kurios galas platesnis nei pamatas. Skrisdamas jis laiko sparnus horizontaliai ir gali ilgai sklęsti ore. Kaip ir suopiai, gyvatėdis sugeba plasnodamas sparnais išsilaikyti vienoje vietoje.
Lietuvoje ši rūšis yra itin reta. Tipiškose buveinėse – Vidurio, Pietryčių, Pietų ir Rytų Lietuvoje – paukščiai reguliariai stebimi veisimosi sezono metu, tačiau ilgą laiką jų perėjimo atvejų nebuvo registruota. 2007 m. Lietuvos populiacija buvo vertinama vos 9–12 suaugusių individų. Iki tol dažniausiai pastebėtos tik mažos 2–6 individų grupės. Pirmasis spėjamas perėjimo atvejis buvo užfiksuotas 2003 m. Varėnos rajone, o tik 2018 m. Čepkelių raiste aptiktas lizdas su jaunikliu.
Paprastasis gyvatėdis paplitęs Šiaurės Vakarų Afrikos dalyje ir Eurazijoje. Jo arealas driekiasi nuo Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos vakaruose iki Mongolijos rytuose, o pietuose apima Balkanų pusiasalį, Turkiją bei Iraną. Indijoje egzistuoja sėsli subpopuliacija. Lietuvoje šis paukštis aptinkamas retai, dažniau stebimas rytinėje, pietinėje ir centrinėje šalies dalyse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Šios rūšies retumą Lietuvoje lemia jos geografinė padėtis, esanti arealo paribyje. Pagrindinės grėsmės yra natūralių buveinių nykimas – šlapynių sausinimas ir eksploatacija. Kadangi gyvatėdis minta beveik išimtinai ropliais, jų populiacijos pokyčiai taip pat gali turėti didelės įtakos šio paukščio išlikimui.
UICN kategorija: CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai
