Gyvatėdis (lot. Circaetus gallicus, angl. Short-toed snake eagle) – vanaginių šeimai (lot. Accipitridae) priklausanti paukščių rūšis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų.
♫ Gyvatėdžiai veisimosi metu girdimi neretai, viena iš frazių primena volungės „ju-ek“.
Gyvatėdis yra daug didesnis už paprastąjį suopį. Galva didelė, kiek primena pelėdos, o kūno viršus ir sparnų viršutinės dengiamosios plunksnos pilkai rudos spalvos. Apačia labai šviesi – beveik balta su nedidelėmis tamsiomis dėmėmis, tik gerklė ir pagurklis tamsūs.
Skrendančio sparnai atrodo ilgi. Uodega kiek trumpesnė nei sparnų plotis. Jos galas kiek platesnis nei pamatas. Būdinga, kad sklendžiant sparnus laiko nevisai ištiestus (truputi sulenkti per plaštakos ir dilbio sąnarį). Nors sparnų priekinė linija nėra tiesi, dėl kiek ilgesnių dilbio ir plaštakos sąnario srities plasnojamųjų plunksnų sparnų užpakalinė linija yra beveik tiesi. Daugiausiai sklando sparnus laikydamas horizontaliai. Panašiai kaip suopiai, plasnodamas negiliais sparnų mostais gali laikytis ore vienoje vietoje.
Svarbiausias skrendančio paukščio skiriamasis požymis – labai šviesi apačia ir tamsūs (tamsiai pilki) galva, pagurklis ir gerklė. Pilvas, krūtinė ir sparnai išmarginti nedidelėmis tamsiomis dėmelėmis. Skersai šviesios uodegos vienodais atstumais išsidėsčiusios trys (kai kada keturios) tamsios juostelės. Nuo gerokai panašaus žuvininko ir šviesiosios formos paprastojo suopio labiausiai skiriasi tuo, kad neturi tamsių dėmių ties dilbio ir plaštakos sąnariu. Taip pat skiriasi ir uodegos raštu. Ilgiausių plasnojamųjų plunksnų galai šiek tiek tamsesni už pamatus, tačiau skirtingai nei paprastųjų suopių ir žuvininkų, sparnų galai nėra juodi.
Nuotraukos autorius Hari K Patibanda / CC BY
Gyvatėdis yra didelis erelis, viršutinė pusė pilkai ruda, o kūno ir sparnų apačia balta su tamsiomis dėmėmis. Monogamas. Gyvena laisvėje iki 30 metų. Migruoja, pasirodo balandį. Mūsų platumose įsikuria pelkėse, dideliuose sausuose miškų masyvuose. Lizdams vietas renkasi raistuose ar pelkių miško salose. Palyginti nedidelį lizdą krauna viršutinėje lajos dalyje. Išperi vieną vadą per metus. Dėtyje – tik vienas kiaušinis. Inkubacijos trukmė – 45 – 47 dienos. Jauniklis lizde būna apie 70 – 80 dienų. Lizdą palikusį jauniklį suaugę paukščiai dar kurį laiką maitina. Daugiausia minta ropliais (gyvatėmis, žalčiais), rečiau varliagyviais, smulkiais paukščiais. Grobio ieško dideliu atstumu nuo lizdo, gali skristi keletą kilometrų. Veisimosi metu neretai girdimas šių paukščių balsas. Viena iš frazių primena volungės „ju-ek".
Nuotraukos autorius Littlew / CC BY-NC-ND
Gyvatėdžiai reguliariai stebimi tipiškose buveinėse veisimosi sezono metu Vidurio, Pietryčių, Pietų, Rytų Lietuvoje. Ilgą laiką gyvatėdžio perėjimo atvejų Lietuvoje nebuvo registruota. 2003 m. spėjamas perėjimo atvejis Varėnos r., ir tik 2018 m. Čepkelių raiste aptiktas gyvatėdžio lizdas su jaunikliu.
Gyvatėdis Lietuvoje retas dėl geografinės padėties rūšies areale. Tipiškų buveinių, didelių šlapynių sausinimas, eksploatacija yra pagrindinės grėsmės artimame šaliai regione. Dėl mitybos ropliais gyvatėdis jautrus pagrindinio grobio gausos pokyčiams, sukeltiems bet kokių priežasčių.
Rūšis paplitusi mažoje Šiaurės Vakarų Afrikos dalyje, Eurazijoje. Pietvakarinė arealo dalis apima Pirėnų pusiasalį, Prancūziją, pietinė arealo dalis – Balkanų pusiasalį, Turkiją, Iraną. Šiaurėje arealas nuo Baltijos jūros rytinės pakrantės ties Estija tęsiasi į pietryčius per vakarinę Rusijos dalį, Baltarusiją, Ukrainą link Kazachijos iki Mongolijos. Indijoje yra sėsli subpopuliacija.
Lietuva yra vakariniame arealo paribyje, gyvatėdis dažniau stebimas pietinėje, rytinėje ir centrinėje mūsų šalies dalyse.
Nuotraukos autorius Sumeet Moghe / CC BY-NC-SA
Tipas: Chordiniai (lot. Chordata)
Šeima: Vanaginiai (lot. Accipitridae)
Būrys: Vanaginiai paukščiai (lot. Accipitriformes)
