Saugomi paukščiai Lietuvoje

Didžioji kuolinga (lot. Numenius arquata, angl. Eurasian Curlew, vok. Großer Brachvogel) - tilvikinių (lot. Scolopacidae) šeimos paukštis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų.

♫ Didžiųjų kuolingų tuoktuvių balsai yra labai melodingi ir skambūs. Tai daug kartų tankėjančiu intervalu šaukiama frazė „diuuui-diuuui-diuuui…“. Didžioji kuolinga gieda skrisdamas: pirmiausiai kildama, o vėliau sklęsdama, žemėdama. Šaukiamasis balsas ne veisimosi ir traukimo sezonais primena frazę „kuuurli“.

Didžioji kuolinga yra didžiausias mūsų krašte aptinkamas tilvikas, žymiai didesnis už varną. Išsiskiria labai ilgas dalgio formos lenktas snapas ir labai panašus į vidutinę kuolingą. Apdaras pilkas su gelsvai rudu atspalviu. Jo šviesumas varijuoja. Nusėtas pilkai rudomis dėmėmis, kurios formuoja išilginį raštą. Patino snapas kiek trumpesnis už patelės. Nuo panašios vidutinės kuolingos skiriasi dydžiu, snapo ilgiu ir iš dalies forma (vidutinės lenktas labiau) bei galvos apdaru. Jaunikliams būdingas trumpesnis snapas.

Nuotraukos autorius Mark Kilner / CC BY-NC-SA

Didžiosios kuolingos sporadiškai gyvena visoje Lietuvoje, dažnesnė vakarinėje dalyje, ypač kalvotoje Žemaitijoje, peri labai negausiai. Dažnesnė Nemuno žemupyje. Kartais aptinkamos Kamanose  ir Tyrulių durpyne.

Eurazijoje arealas nuo Britų salų tęsiasi per Šiaurės Vakarų ir Pietryčių Europą, Rusijos europinę dalį ir, nuo Uralo siaurėdamas, borealine juosta pasiekia Amūro aukštupį.

Didžiosios kuolingos parskrenda kovo pabaigoje. Anksčiau pagrindinė veisimosi buveinė buvo aukštapelkių plynės, tačiau pastaraisiais metais jose kuolingų beveik nebeaptinkama. Taip pat peri įvairaus dydžio užliejamosiose paupių, paežerių ir su pelkėmis besiribojančiose atvirose pievose ir ganyklose, žemapelkėse, apsuptose agrarinio kraštovaizdžio, kuriame paukščiai maitinasi. Negilus lizdas – duobutė – įrengiamas sausesnėje vietoje, paprastai kupste.

Dažniausiai keturių kaušinių dėčių aptinkama balandžio – gegužės mėnesiais, peri 26 – 30 dienų. Veda vieną vadą. Jaunikliai skraido nuo 5 – 6 savaičių amžiaus. Rudeninė migracija prasideda liepos pabaigoje. Tolimoji migrantė. Minta daugiausia sliekais ir sausumos vabzdžiais. Migracijų metu lesa ir vandens bestuburius, uogas ir sėklas, kartais mažas žuvis, varliagyvius, driežus ar net mažus pelinius graužikus.

Nuotraukos autorius Agustín Povedano / CC BY-NC-SA

Per pastaruosius 30 m. didžiosios kuolingos išnyko daugumoje ankstesnių peraviečių. XXI a. stebėtas 60 – 80 proc. rūšies populiacijos mažėjimas, 2013 m. perinti populiacija vertinta 50 – 100 porų. Nuolatinės veisimosi vietos žinomos Dysnos upės baseine ir Nemuno žemupyje nuo Pagėgių iki deltos. Nemuno žemupyje aptinkama maždaug du trečdaliai šalies didžiosios kuolingos populiacijos. Aukštaitijoje ir Žemaitijoje kai kur stebėtos pavienės poros. Migracijų metu Lietuvoje neretas paukštis, apsistojantis įvairiose atvirose seklių vandenų pakrantėse.

Nuotraukos autorius Changhua Coast Conservation Action / CC BY-NC-SA

Didžiausios grėsmės didžiosioms kuolingoms yra perinčių paukščių trikdymas perėjimo vietose, pelkių sausėjimas dėl gruntinio vandens lygio žemėjimo bei dėl sausinimo darbų, atvirų žemapelkių ir šlapių pievų užaugimas sumedėjusia augalija. Veisimosi vietose būtina riboti žmonių lankymąsi, išlaikyti tinkamas hidrologines sąlygas, palaikyti atviras šlapias pievas ir žemapelkes.

Tipas: Chordiniai (lot. Chordata)

Šeima: Tilvikiniai  (lot. Scolopacidae)

Būrys: Sėjikiniai paukščiai (lot. Charadriiformes)