🐦 Baltaskruostė žuvėdra (lot. Chlidonias hybrida, angl. Whiskered Tern, vok. Weißbart-Seeschwalbe) – žuvėdrinių (lot. Sternidae) šeimos sėjikinis paukštis (lot. Charadriiformes), kurią 1811 m. atrado ir aprašė Saimonas Palasas (Pallas).
Į Lietuvos raudonąją knygą baltaskruostė žuvėdra įrašyta 2007 m. ir nuo 2007 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, baltaskruostė žuvėdra priskirta CR kategorijai. Iki šiol, baltaskruostė žuvėdra saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Baltaskruostė žuvėdra yra juodos spalvos paukštis su šviesesniais sparnais ir uodega. Jos gerklė, skruostai, pauodegys ir sparnų apačia yra balti. Snapas ir kojos – raudoni. Suaugusieji ir jaunikliai poilsio apdaru panašūs į juodąją žuvėdrą, bet jų pagurklis be dėmių, sparnų apačia balta. Ši rūšis išsiskiria tamsiu galvos viršumi, baltais skruostais ir sparnų apačia.
Baltaskruostės žuvėdros parskrenda balandžio pabaigoje. Dažniausiai peri senvaginiuose ežerėliuose ir žuvininkystės tvenkiniuose, kartais su juodosiomis žuvėdromis. Lizdus krauna ant alijošinių aštrių, dumblo salelėse, mažose kinelėse, ant pernykštės augalijos samplovų, švendrų išplukusių šaknų. Kiaušinius (2 ar 3) peri 18–20 dienų. Jaunikliai pradeda skraidyti liepos antrojoje pusėje. Rugpjūtį prasideda klajonės, pereinančios į migraciją. Išskrenda iki rugsėjo pabaigos. Maitinasi smulkiomis žuvimis, vandens ir sausumos vabzdžiais, jų lervomis, buožgalviais.
Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos!
Nuo 1943 m. žinoma apie 20 peraviečių, o 2019 m. peri iki 100 porų. Populiacija didėja, tačiau tik Nemuno žemupyje. Reguliariai peri tik dviejose vietose – Nemuno deltoje ir Nemuno senvaginiuose ežerėliuose. Didžiausios populiacijos stebimos Senrusnės (2005–2009 m. iki 20–30 porų) ir Velnežerio (2014–2017 m. 35–70 porų) ežerėliuose. Kitose vietose pavienės poros arba mažos jų grupės peri tik vienerius ar kelerius metus.
Europoje baltaskruostės žuvėdros dažniausiai gyvena stepių ir Viduržemio klimato juostose, rečiau - Centrinės ir Rytų Europos vidutinio klimato juostos regionuose. Jos arealas driekiasi nuo Pirėnų pusiasalio iki Rusijos Primorės krašto, šiaurinė riba eina per Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Volgos žemupį, Šiaurės Kazachiją ir Obės aukštupį.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Baltaskruostės žuvėdros peravietes keičia, reaguodamos į buveinių sukcesinius pokyčius. Svarbiausios apsaugos priemonės – riboti lankymąsi peravietėse ir palaikyti stabilų vandens lygį.
UICN kategorija: CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai
