Svetainės pritaikymo įrankiai

IUCN kategorija - CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

Baltaskruostė žuvėdra (lot. Chlidonias hybrida, angl. Whiskered Tern, vok. Weißbartseeschwalbe) - žuvėdrinių (lot. Sternidae) šeimos paukštis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2007 metų.

♫ Baltaskruosčių žuvėdrų balsas – karkiamasis „skrrija“, o kartais girdimi trumpi šūkčiojimai „kik-kik“.

Baltaskruostės žuvėdros gerklė, skruostai, pauodegys ir sparnų apatinė pusė balti. Snapas ir kojos raudoni. Poilsio apdaru suaugusieji ir jaunikliai panašūs į juodąją žuvėdrą, bet pagurklis be dėmių, sparnų apačia balta.

Baltaskruostė žuvėdra yra truputį mažesnė už upinę ir nedaug didesnė už kitas šalyje aptinkamas Chlidonias genties žuvėdras. Veisimosi metu suaugusio paukščio beveik visas kūnas (ypač krūtinė ir pilvas) tamsiai pilkos spalvos. Skruostai skaisčiai balti. Pauodegys balsvas. „Kepurėlė“ juoda. Uodega su labai maža kirpte. Snapas ir kojos raudonos spalvos.

Rudens apdaru daug šviesesnė: viršus šviesiai pilkas, pakaušis bei dalis viršugalvio ir skruostų juosvi. Už akies nedidelė juoda dėmė. Kojos ir snapas rudi. Tuomet labai panaši į baltasparnę žuvėdrą, nuo kurios skiriasi stambesniu snapu, šviesesne ir vienodesnės spalvos nugara bei labiau kirpta uodega.

Baltaskruostė žuvėdra (lot. Chlidonias hybrida)
Baltaskruostė žuvėdra / Nuotr. Patrick Kavanagh / CC BY

Jaunikliai panašūs į suaugusius rudens apdaru, bet jų viršus išmargintas šviesiai rudomis ir juodomis dėmėmis. „Kepurėlė“ juodesnė nei suaugusių rudens apdaru. Kakta juosva. Snapas juosvas. Kojos pilkos. Nuo baltasparnių žuvėdrų jauniklių skiriasi rudesniu viršumi, šviesesniais ir platesniais sparnais ir masyvesniu snapu.

Baltaskruostė žuvėdra (lot. Chlidonias hybrida)
Baltaskruostė žuvėdra / Nuotr. Blachswan / CC BY

Gausiausiai rūšis aptinkama Nemuno deltoje, kur kasmet peri iki 15 porų. Ne kasmet randamos pavienės poros Pasruojos žuvininkystės ūkio tvenkiniuose, Kretuono draustinyje ir kitur. 2005 m. gausi kolonija (apie 20 porų) aptikta Senrusnės ežere (Pagėgių sav.).

Europoje baltaskruostės žuvėdros daugiausia paplitusi stepių ir Viduržemio klimato juostose, rečiau Centrinės ir Rytų Europos vidutinio klimato juostos regionuose. Arealas driekiasi nuo Pirėnų pusiasalio iki Rusijos Federacijos Primorės krašto. Itin fragmentiško arealo šiaurinė riba eina per Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Volgos žemupį, Šiaurės Kazachiją, Obės aukštupį.

Baltaskruostė žuvėdra (lot. Chlidonias hybrida)
Baltaskruostė žuvėdra / Nuotr. Blachswan / CC BY

Rūšis parskrenda balandžio pabaigoje. Dažniausiai peri senvaginiuose ežerėliuose ir žuvininkystės tvenkiniuose, kartais su juodosiomis žuvėdromis. Lizdus krauna ant alijošinių aštrių, dumblo salelėse, mažose kinelėse, ant pernykštės augalijos samplovų, švendrų išplukusių šaknų. Kiaušinius (du, tris) peri aštuoniolika – dvidešimt dienų. Jaunikliai pradeda skraidyti liepos mėn. antrojoje pusėje. Rugpjūtį prasideda polizdinės klajonės, pereinančios į migraciją. Išskrenda iki rugsėjo mėn. pabaigos. Maisto sudėtis priklauso nuo peravietės. Daugiausia sulesa smulkių žuvų, vandens vabzdžių ir jų lervų, sausumos vabzdžių, buožgalvių.

Didžiausia grėsmė baltaskruostėms žuvėdroms yra perėjimo buveinių pokyčiai dėl sparčios vandens telkinių eutrofikacijos. Didelę žalą perintiems paukščiams daro trikdymas, ypač plaukiojimo priemonėmis. Perėjimo vietoms kenkia vandens lygio svyravimai. Perėjimo vietose reikia riboti žmonių lankymąsi veisimosi metu ir išlaikyti palankų hidrologinį režimą.

Lietuvoje sutinkamomis žuvėdros

Lietuvoje reguliariai peri 5-ios žuvėdrų rūšys: mažoji (lot. Sternula albifrons), upinė (lot. Sterna hirundo) bei 3 Chlidonias genčiai priklausančios žuvėdros – juodoji (lot. Chlidonias niger), baltasparnė (lot. Chlidonias leucopterus) bei baltaskruostė žuvėdros (lot. Chlidonias hybrida. Visų šių rūšių atveju skiriasi ne tik veisimuisi pasirenkamos buveinės, bet ir paplitimas bei gausa šalyje. Terminas „reguliariai“ neatspindi visų jų tikrosios būklės ir gausos.


Tipas: Chordiniai (lot. Chordata)

Šeima: Žuvėdriniai (lot. Sternidae)

Būrys: Sėjikiniai paukščiai (lot. Charadriiformes)


IUCN kategorija - CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai

UICN kategorija: CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai


Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

► Video
♫ Garsas
+ Nauja
× Išbraukta

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba