🦗 Žieduotoji strėliukė arba sibirinė strėliukė (lot. Sympecma paedisca, angl. Siberian Winter Damsel, vok. Sibirische Winterlibelle) – žaliųjų strėliukių (lot. Lestidae) šeimos laumžirgis arba žirgelis (lot. Odonata), kurią 1877 m. atrado ir aprašė Fridrichas Braueris (Brauer).
Į Lietuvos raudonąją knygą žieduotoji strėliukė įrašyta 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos žieduotoji strėliukė buvo išbraukta 2007 metais.
Žieduotosios strėliukės kūnas yra smulkus, rusvai pilkų atspalvių, išsiskiriantis gebėjimu peržiemoti suaugėlio stadijoje, kas yra itin reta tarp laumžirgių. Ši rūšis dažniausiai sutinkama netoli stovinčių ar lėtai tekančių vandens telkinių, kuriuos supa gausi augalija. Tokių vietų aplinkoje vyksta poravimasis ir kiaušinių dėjimas. Lervos vystosi vandenyje, minta smulkiais bestuburiais, atlikdamos svarbų vaidmenį ekosistemoje.
Populiacijos dydis labai priklauso nuo buveinės būklės ir ekologinių sąlygų. Žieduotosios strėliukės populiacijos dažnai būna mažos ir fragmentuotos dėl specifinių jų gyvenimo sąlygų poreikių. Ši rūšis jautriai reaguoja į buveinių pokyčius, todėl atskirose vietovėse populiacijos gali visiškai išnykti, o jų atkurti tampa labai sunku.
Žieduotoji strėliukė paplitusi Vidurio ir Rytų Europoje, taip pat kai kuriose Azijos dalyse. Lietuvoje ji aptinkama retai, o didžiausias dėmesys jai skiriamas dėl to, kad ji įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą kaip pažeidžiama rūšis. Jos buveinės apima stovinčius ar lėtai tekančius vandens telkinius su gausia pakrančių augalija, tačiau jų paplitimas mažėja dėl buveinių nykimo.
Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai yra susijusios su buveinių praradimu ir degradacija. Vandens telkinių melioracija, pakrančių augalijos naikinimas ir tarša yra didžiausios problemos, kylančios šiai rūšiai. Klimato kaita taip pat gali neigiamai paveikti jų populiacijas, mažindama tinkamų peržiemojimo ir dauginimosi vietų skaičių. Siekiant išsaugoti žieduotąją strėliukę, būtina imtis priemonių, tokių kaip tinkamų buveinių išsaugojimas ir atkūrimas, žmogaus veiklos ribojimas saugomose teritorijose bei reguliari rūšies populiacijų stebėsena. Lietuvoje šios rūšies apsaugą užtikrina nacionaliniai teisės aktai ir saugomų teritorijų tinklas.
