🦗 Šiaurinis laumžirgis (lot. Aeshna crenata, angl. Siberian hawker, vok. Sibirische Mosaikjungfer) – tikrųjų laumžirgių (lot. Aeshnidae) šeimos laumžirgis arba žirgelis (lot. Odonata), kurį 1856 m. atrado ir aprašė Augustas Hagenas (Hagen).
Į Lietuvos raudonąją knygą šiaurinis laumžirgis įrašytas 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2007 m., šiaurinis laumžirgis priskirtas 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, šiaurinis laumžirgis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, šiaurinis laumžirgis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šiaurinis laumžirgis yra stambi rūšis, kurios kūno ilgis siekia iki 85 mm, o išskėstų sparnų plotis – apie 105 milimetrus. Išvaizda primena kitas Aeshna genties rūšis, ypač paprastąjį ir pelkinį laumžirgius, tačiau patelės lengviau atpažįstamos dėl didelių rudų permatomų dėmių ant sparnų. Patinai skiriasi pilvelio gale esančių priedėlių forma.
Suaugę laumžirgiai skraido energingai, dažniausiai palei krantus pasikartojančiomis trajektorijomis, retai nutūpdami. Skraidymo sezonas trunka nuo birželio pabaigos ar liepos pradžios iki rugsėjo vidurio. Patinai agresyviai gina savo teritoriją nuo giminingų rūšių, o jų patruliuojama pakrantės ruožo dalis paprastai apima 5–18 metrų. Šiaurinio laumžirgio patinai savo teritorijas gina ne tik nuo kitų rūšių, bet ir nuo savos genties individų, parodydami neįtikėtiną tikslumą ir judrumą kovos ore metu.
Patelės kiaušinius deda panardindamos pilvelį prie vandenyje augančių žolių pagrindo. Lervos yra plėšrios ir medžioja vandens bestuburius bei mailių. Jų vystymasis gali trukti apie 4 metus. Lervos vystosi mažuose miško apsuptuose ežerėliuose, kurių dydis dažniausiai svyruoja nuo 0,01 iki 0,5 hektaro. Šie ežerėliai yra oligomezotrofiniai arba pereinamojo tipo į distrofinius, dažnai su kimininiu liūnu ar pelkine augalija aplink pakrantes. Vanduo juose yra skaidrus ir silpnai rūgštus.
Lietuvoje šiaurinis laumžirgis aptiktas kiek daugiau nei dešimtyje ežerėlių (2021 m.), kurių bendras plotas siekia apie 6 hektarus. Vienu metu suaugėlių skaičius gali siekti iki šimto, o per visą sezoną išsiritusių individų – apie 200. Gausumo pokyčiai kol kas nenustatyti.
Šiaurinis laumžirgis yra sibirinė taiginė rūšis, kurios vakarinė arealo riba siekia šiaurinę Baltarusijos dalį, Latviją ir Suomiją, o rytuose paplitimas tęsiasi iki Ramiojo vandenyno, Korėjos ir Mongolijos. Lietuvoje šis laumžirgis buvo aptiktas tik 2001 m., ir iki šiol žinomos radavietės koncentruojasi rytinės šalies dalies miškų masyvuose, kur vyrauja žemyninis klimatas.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Grėsmę rūšiai kelia mikroklimato pokyčiai, kylantys dėl miškų plynų kirtimų, kurie lemia padidėjusį apšvietimą ir vandens temperatūros pakilimą. Taip pat neigiamą poveikį gali turėti klimato šiltėjimas, kuris skatina taiginių rūšių arealų traukimąsi į šiaurę.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
