🦗 Geltonžiedis kordulegastras arba geltonžiedis žirgelis (lot. Cordulegaster boltonii, angl. Golden-ringed Dragonfly, Common Goldenring, vok. Zweigestreifte Quelljungfer) – kordulegastrų (lot. Cordulegastridae) šeimos laumžirgis arba žirgelis (lot. Odonata), kurį 1807 m. atrado ir aprašė Edvardas Donovanas (Donovan).

Į Lietuvos raudonąją knygą geltonžiedis kordulegastras įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, geltonžiedis kordulegastras priskirtas NT kategorijai. Iki šiol, geltonžiedis kordulegastras saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Geltonžiedis kordulegastras yra stambus ir išsiskiriantis laumžirgis, kurį nesunku atpažinti iš juodos kūno spalvos su geltonomis dėmėmis. Suaugę laumžirgiai skraido visą vasarą ir maitinasi ore pagaunamais vabzdžiais. Patinai gina savo teritoriją, patruliuodami pasirinktame upelio ruože.
Šios rūšies patelės kiaušinius deda sekliose, srauniose upelių vietose, panardindamos pilvelį į vandenį skrydžio metu. Lervos gyvena smėlio dugne, kur 4–7 m. tyko grobio, daugiausia kitų vandens vabzdžių lervų. Suaugėliai išsineria gegužės–birželio mėn. ant pakrantės žolių, krūmų ar medžių, kur randamos jų būdingos išnaros su trikampiais, stambiai dantytais apatinės lūpos čiuopikliais.
Šis laumžirgis yra stenotopinė rūšis, prisitaikiusi gyventi mažose, šaltavandenėse ir srauniose upėse, tekančiose per miškus ar medžių užpavėsintose vietose. Jų buveinės turi būti su smėlingu ar žvyringu dugnu ir neapaugusios vandens augalais. Suaugėliai dažnai pastebimi pievose ir laukymėse netoli tokių veisimosi vietų.
Geltonžiedžių kordulegastrų gausumas paprastai yra nedidelis, tačiau tinkamose vietovėse jų gali būti gana daug. Pavyzdžiui, Skroblaus žemupyje buvo stebėti 6 individai viename 50 m upės ruože, o Ūloje aptikta 9 išnaros 100 m kranto ruože.
Ši rūšis paplitusi Vakarų Palearktikoje – nuo Suomijos šiaurėje iki Šiaurės Afrikos pietuose bei Uralo rytuose. Kalnuotose vietovėse geltonžiedis kordulegastras dažnesnis. Lietuvoje jis dažniausiai sutinkamas rytinėje ir pietrytinėje šalies dalyse, tačiau aptiktas ir Kauno bei Šiaulių rajonuose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai kyla dėl tinkamų buveinių kokybės prastėjimo, įskaitant upelių patvenkimą, tręšimą bei pesticidų naudojimą jų baseinuose. Rūšies apsaugai būtina išsaugoti natūralų upelių hidrologinį režimą, vengti intensyvaus žemės ūkio, fosforo ir azoto trąšų bei pesticidų naudojimo netoliese esančiose vietovėse.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai