🐝 Pelkinė osmija (lot. Hoplitis tuberculata) – lapkirpių (lot. Megachilidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1848 m. atrado ir aprašė Viljamas Nylanderis (Nylander).

Į Lietuvos raudonąją knygą pelkinė osmija įrašyta 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirta 2 (V) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos pelkinė osmija buvo išbraukta 2007 metais.
Pelkinės osmijos kūnas yra vidutinio dydžio, juodos spalvos su šviesiai rudais arba pilkais plaukeliais, kurie padeda rinkti žiedadulkes. Ši bitė yra vieniša rūšis, kuri lizdus kuria saulės apšviestoje negyvoje medienoje, tokioje kaip stovintys negyvi medžiai, rąstai ar kelmai. Lizdams kurti ji naudoja lapų masę, kurią panaudoja ląstelių sienelėms ir lizdo uždarymui, o tarp ląstelių pertvarų įterpia smulkių akmenukų, žemės grumstelių ar kitų mažų dalelių sluoksnį. Pelkinė osmija yra polilektinė rūšis, renkantis žiedadulkes iš įvairių augalų šeimų, tačiau pirmenybę teikia ankštinių augalų šeimai.
Šios rūšies populiacijos gausumas yra įvairus, priklausantis nuo buveinių kokybės ir tinkamų lizdų vietų prieinamumo. Pelkinė osmija dažnai aptinkama Alpių viršutinėje montaninėje ir subalpinėje zonoje, kur ji gyvena atvirose miškų pakraščiuose ar vėjovartose, esančiose tarp 900 m virš jūros lygio ir medžių linijos. Nepaisant to, tinkamų buveinių mažėjimas gali sukelti šios rūšies populiacijų sumažėjimą.
Pelkinė osmija yra paplitusi Europoje, ypač Alpių regione ir Skandinavijos šalyse. Rūšis aptinkama įvairiose Europos vietose, įskaitant Austriją, Prancūziją, Italiją, Norvegiją, Švediją ir Šveicariją. Ji taip pat aptinkama borealinėse Europos ir Azijos dalyse. Ši rūšis dažniausiai pastebima miškų pakraščiuose ir saulės apšviestose, negyvos medienos turtingose vietovėse.
Pagrindinės grėsmės pelkinei osmijai yra susijusios su buveinių nykimu. Miškų kirtimas, negyvos medienos pašalinimas ir buveinių degradacija daro neigiamą poveikį šios rūšies populiacijoms. Be to, klimato kaita ir pesticidų naudojimas gali sumažinti šios rūšies žiedadulkių šaltinius. Siekiant apsaugoti pelkinę osmiją, būtina išsaugoti tinkamas buveines, skatinti negyvos medienos palikimą miškuose ir vykdyti rūšies stebėseną.
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja