🐞 Smailiaragis mėšlavabalis (lot. Copris lunaris, angl. Horned Dung Beetle, vok. Kleine Mondhornkäfers, Mondhornkäfer, Mondschild) – plokštėtaūsių (lot. Scarabaeidae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą smailiaragis mėšlavabalis įrašytas 2019 m. ir nebuvo priskirtas Lietuvoje taikytoms kategorijoms. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, smailiaragis mėšlavabalis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, smailiaragis mėšlavabalis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šio vabalo kūnas yra 17–24 mm ilgio, juodas su melsvu atspalviu, blizgantis. Ryškus lytinis dimorfizmas: patinų galvoje yra plona, smaili rago formos išauga, tuo tarpu patelių ši išauga trumpa ir viršuje su išpjova. Smailiaragiai mėšlavabaliai gyvena pievose ir ganyklose, dažniausiai šviežiame galvijų ir arklių mėšle.
Birželio mėn. patelės deda kiaušinius į urvelius, išraustus po mėšlu. Urvelius kasa abu poros nariai – patinas ir patelė. Urvelis baigiasi kamera, kur patelė iš šviežio mėšlo suformuoja 4–7 maždaug 3 cm skersmens kriaušės formos darinius, kuriuose deda po vieną kiaušinį. Iki rudens išsivysto nauja vabalų karta, tačiau vabalai žiemoja urveliuose iki pavasario. Smailiaragiai mėšlavabaliai yra viena iš nedaugelio vabzdžių rūšių, kur abu poros nariai kartu kasa urvelius ir žiemoja viename urve, o tai yra gana neįprasta vabzdžių pasaulyje – patelė kameroje, o patinas urvelio viršutinėje dalyje.
Gamtoje smailiaragiai mėšlavabaliai aptinkami nuo gegužės iki rugpjūčio mėn. pievose ir ganyklose, kur ganomi galvijai ir arkliai.
Populiacijos gausumas Lietuvoje nėra nuodugniai ištirtas. Visose žinomose radavietėse rastas tik po vieną individą, o per pastaruosius dešimt metų aptiktos vos trys naujos radavietės.
Smailiaragis mėšlavabalis yra reta rūšis, paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, šiaurėje siekianti Švediją ir Estiją, o rytuose – Kiniją. Lietuvoje šio vabalo radaviečių daugiausia Pietryčių ir Vidurio Lietuvos regionuose, tačiau jis aptinkamas itin retai.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai yra apleistų ir nešienaujamų pievų bei ganyklų užaugimas medžiais ir krūmais, mažėjantis galvijų ir arklių ganymas bei pievų užsodinimas mišku. Siekiant apsaugoti smailiaragį mėšlavabalį, būtinas ekstensyvus galvijų ir arklių ganymas pievose, kuriose gyvena ši rūšis.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
