Svetainės pritaikymo įrankiai

IUCN kategorija - EN - grėsmingos būklės taksonai
🐝 Didžioji auksavapsvė (lot. Parnopes grandior) – auksavapsvių (lot. Chrysididae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1771 m. atrado ir aprašė Saimonas Palasas (Pallas).

Didžioji auksavapsvė (lot. Parnopes grandior)
Didžioji auksavapsvė (lot. Parnopes grandior) / Nuotr. Nvicens / CC BY-NC 4.0

Į Lietuvos raudonąją knygą didžioji auksavapsvė įrašyta 2019 m. ir nebuvo priskirta Lietuvoje taikytoms kategorijoms. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, didžioji auksavapsvė priskirta EN kategorijai. Iki šiol, didžioji auksavapsvė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Didžioji auksavapsvė yra santykinai stambi, maždaug 1 cm ilgio ryškiaspalvė vapsva. Jos galva, krūtinė ir pilvelio pirmasis segmentas yra melsvai žali su metalo žvilgesiu, o likusi pilvelio dalis – raudona. Ši rūšis yra ilgažandžio bembikso (lot. Bembix rostrata) parazitoidas, gyvenantis šių žiedvapsvių lizdų kolonijose. Dažniausiai aptinkama laikinose ankstyvų sukcesijos stadijų buveinėse – nesusivėrusiose smiltpievėse ir karbonatinių smėlynų pievose, kurios natūraliai susiformuoja po pušynų gaisrų ar erozijos, tačiau vėliau pamažu užauga mišku. Taip pat aptinkama vietose su atviro smėlio plotais: prie lauko keliukų, po elektros perdavimo linijomis ar smėlio karjeruose.

Lietuvoje suaugusios didžiosios auksavapsvės stebėtos liepos mėnesį. Patelės smėlyje esančiuose šeimininko lizduose deda kiaušinius. Išsiritusi auksavapsvės lerva laukia, kol šeimininko lerva baigs vystytis ir supins kokoną. Tuomet šeimininko lerva tampa jos maistu, o vėliau lerva jos kokone supina savo kokoną, kuriame žiemoja. Suaugėlis išsirita kitų metų vasarą.

🐾  Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Tik nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, jų labai laukiame, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos! 🐾

Didžiosios auksavapsvės populiacija Lietuvoje yra labai reta, žinomose radavietėse stebimi tik pavieniai individai. Nežinoma, kodėl ši rūšis yra mažiau paplitusi nei jos šeimininkas – ilgažandis bembiksas.

Didžioji auksavapsvė yra reta rūšis, paplitusi Centrinėje ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Vakarų Azijoje, o rytuose arealas tęsiasi iki Irano ir Irako. Centrinėje Europoje ši rūšis laikoma sparčiai nykstančia. Pietų Lietuvoje yra šiaurinė didžiosios auksavapsvės arealo riba. Lietuvoje ši rūšis labai reta – žinomos vos trys radavietės Druskininkų savivaldybėje, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose (Gerdašiuose, Perlojoje ir Girdžiūnuose). XX a. pirmoje pusėje rūšis buvo aptikta Vilniaus apylinkėse, tačiau dabar ten nebeaptinkama.

Pagrindinės grėsmės rūšiai kyla dėl tinkamų buveinių užaugimo mišku, natūralių trikdžių, tokių kaip gamtiniai gaisrai ir erozija, stokos. Taip pat pavojų kelia karjerų rekultivavimas ir pušynų atsodinimas gaisravietėse. Rūšies apsaugai būtina stabdyti sukcesiją, pašalinant medžius ir krūmus iš žinomų buveinių, ekstensyviai ganyti gyvulius, vengti priešerozinių priemonių smėlinguose šlaituose ir neatsodinti pušynų gaisravietėse, kad jose formuotųsi tinkamos smiltpievės.

IUCN kategorija - EN - grėsmingos būklės taksonai

UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba