🐞 Liepinis blizgiavabalis (lot. Ovalisia rutilans, vok. Lindenprachtkäfer) – blizgiavabalių (lot. Buprestidae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1777 m. atrado ir aprašė Kristianas Fabricijus (Fabricius).

Į Lietuvos raudonąją knygą liepinis blizgiavabalis įrašytas 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, liepinis blizgiavabalis priskirtas VU kategorijai. Iki šiol, liepinis blizgiavabalis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Liepinis blizgiavabalis yra šilumamėgė rūšis, kurios kūno ilgis siekia 11–15 milimetrus. Vabalas pasižymi žalia, metališkai blizgančia viršutine kūno puse, kuri yra tankiai taškuota ir išmarginta violetinėmis dėmelėmis. Išilgai antsparnių eina taškuotos vagutės, o priešnugarėlės ir antsparnių šoniniai kraštai turi plačius auksiškai raudonus apvadus. Ši rūšis dažniausiai gyvena ant gerai saulės įšildomų liepų, Lietuvoje aptinkama tik ant mažalapių liepų.
Lervos vystosi 2–3 m. po ligotų ir džiūstančių liepų žieve, tačiau nėra randamos ant visiškai nudžiūvusių medžių. Suaugę vabalai skraido birželio–liepos mėn., aktyviausi karštomis saulėtomis dienomis. Jie dažniausiai skraido aukštai tarp liepų lajų arba greitai bėgioja medžių kamienais ir šakomis. Be to, specifinis buveinių ryšys su liepomis daro šią rūšį itin priklausomą nuo tinkamos aplinkos, todėl ji yra svarbus rodiklis senų liepų alėjų ir parkų ekologinei sveikatai vertinti.
Šiaurinėje arealo dalyje, kuriai priklauso Lietuva, ši rūšis dažniausiai aptinkama urbanizuotose vietovėse – miestų parkuose, skveruose bei liepų alėjose. Tokios specifinės, žmogaus sukurtos buveinės sudaro optimalias sąlygas liepiniam blizgiavabaliui gyventi: šilti, saulės apšviesti medžiai užtikrina tinkamą mikroklimatą šios rūšies vystymuisi.
Populiacijos gausumas Lietuvoje nėra tiksliai įvertintas. Stabilios populiacijos yra žinomos Kauno ąžuolyne ir Jiesios upės šlaituose, tačiau kitose vietose šios rūšies paplitimas fragmentiškas.
Liepinis blizgiavabalis paplitęs Pietų ir Centrinėje Europoje, į šiaurę siekia pietinę Suomijos dalį, o į rytus – Krymą bei Kaukazą. Taip pat rūšis žinoma Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje šis vabalas aptinkamas tik tam tikrose vietose: Kaune ir Kauno apylinkėse (Jiesios upės šlaituose, Kamšos miške, liepų alėjose Kauno gatvėse) bei Švenčionių rajone. Visos radavietės yra susijusios su liepų buveinėmis.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinę grėsmę liepiniam blizgiavabaliui kelia senų, džiūstančių liepų šalinimas, kuris sunaikina vabalų gyvenamąją aplinką. Siekiant apsaugoti šią rūšį, būtina išsaugoti tiek natūralias, tiek žmogaus suformuotas liepų buveines, kurios suteikia tinkamas sąlygas šiam vabzdžiui daugintis ir gyventi.
UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas