🦆 Mažoji gulbė arba sibirinė mažoji gulbė (lot. Cygnus columbianus, sin. Cygnus bewickii, angl. Tundra Swan, Bewick's swan, vok. Zwergschwan, Pfeifschwan) – antinių (lot. Anatidae) šeimos žąsinis paukštis (lot. Anseriformes), kurią 1830 m. atrado ir aprašė Viljamas Jarelas (Yarrell).
Į Lietuvos raudonąją knygą mažoji gulbė įrašyta 1976 m. ir nebuvo priskirta Lietuvoje taikytoms kategorijoms. Iš Lietuvos raudonosios knygos mažoji gulbė buvo išbraukta 1992 metais.
Mažoji gulbė yra stambus vandens paukštis, tačiau tarp gulbių rūšių išsiskiria mažesniu dydžiu. Jos snapas juodas, prie pagrindo su nedidele geltona dėme, nors kai kuriems individams geltona spalva gali apimti didesnę snapo dalį. Patinas ir patelė yra visiškai balti, o tarp snapo ir akių matomas plikas geltonas odos plotelis. Kojos juodos. Jaunikliai skiriasi rusvai pilku atspalviu, jų apatinė kūno dalis yra pilkai balta, o snapas iš dalies rausvas su tamsia viršūne.
Išvaizda mažoji gulbė primena giesmininkę gulbę (lot. Cygnus cygnus), tačiau jos snapo geltona dalis yra mažesnė ir nesiekia šnervių. Ši rūšis yra labai panaši į savo Šiaurės Amerikos giminaitę kanadinę gulbę (lot. Cygnus columbianus columbianus), bet sibirinė mažoji gulbė yra šiek tiek mažesnė.
Mažosios gulbės sudaro monogamiškas poras visam gyvenimui. Patelė lizdą suka pakrantėse arba pelkėtose vietovėse iš samanų, sausų žolių ir kitų augalų. Gūžtą iškloja pernykštėmis viksvomis ir švylių lapais. Paprastai kasmet sugrįžta į tas pačias lizdavietes, kurias šiek tiek paremontuoja. Deda nuo 2 iki 4 kiaušinių, tačiau kai kuriais atvejais – tik 1. Peri tik patelė, o patinas ją saugo. Jaunikliai išsirita ir su tėvais iškart persikelia į vandenį, kur praleidžia pirmąsias gyvenimo savaites. Sulaukę 40–45 dienų, jie jau geba skristi.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Minta augaliniu maistu – dažniausiai vandens augalų lapais, šaknimis ir sėklomis.
Lietuvoje mažoji gulbė yra labai reta – daugiausia aptinkama migracijos metu kovo–balandžio ir spalio–lapkričio mėnesiais. Kartais pavieniai paukščiai žiemoja prie neužšąlančių vandens telkinių. Ši rūšis natūraliai paplitusi Eurazijos tundrose nuo Kolos pusiasalio iki Kolymos. Vakarinės populiacijos žiemoja Vakarų Europoje, o rytinės skrenda per Mongoliją ir šiaurės Kiniją į Korėją, Japoniją ir Pietryčių Kiniją. Kartais jų aptinkama net Taivane.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Mažosios gulbės populiacijai didžiausią pavojų kelia trikdymas veisimosi laikotarpiu, plėšrūnų sunaikintos vados bei suaugusių paukščių žūtys dėl žmogaus veiklos – ypač dėl medžioklės, naftos išsiliejimų ir buveinių praradimo.
