🦆 Vidutinis dančiasnapis (lot. Mergus serrator, angl. Red-breasted Merganser, vok. Mittelsäger) – antinių (lot. Anatidae) šeimos žąsinis paukštis (lot. Anseriformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą vidutinis dančiasnapis įrašytas 1976 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2007 m., vidutinis dančiasnapis priskirtas 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, vidutinis dančiasnapis priskirtas EX kategorijai. Iki šiol, vidutinis dančiasnapis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Vidutinis dančiasnapis dydžiu prilygsta didžiajai ančiai. Jam būdingas ilgas siauras snapas. Patino galva ir kaklo viršutinė dalis yra juodos spalvos su žalsvu blizgesiu. Pakaušyje matomas trumpas kuodukas. Kaklo apatinė dalis, pagurklis, krūtinės šonai ir priekinė dalis yra gelsvai rusvi su juodais taškeliais. Nugara ir pečių plunksnos dalinai juodos, o kita nugaros dalis ir antuodegis pilkos spalvos su smulkiais juodais brūkšneliais. Vidinės pečių plunksnos, vidurinės dengiamosios sparno plunksnos ir veidrodėlis yra baltos. Pilvas baltas. Snapas ir kojos – ryškiai raudonos spalvos, o rainelė raudonai geltona arba raudona.
Patelės viršutinė kūno dalis rusvai pilka, galva ruda, pagurklis ir kūno šonai šviesesni, o pilvas – baltas. Per baltą sparno dėmę ir veidrodėlį eina juoda juosta. Jaunikliai yra panašūs į pateles, tačiau jų kuodukas yra trumpesnis ir tamsiai pilkos spalvos.
Vidutiniai dančiasnapiai Lietuvoje pavasarinės migracijos metu pajūriu traukia kovą–gegužės pradžioje, o rudeninė migracija vyksta rugsėjį–spalį. Tikslesnių duomenų apie veisimosi fenologiją ir buveinių pasirinkimą Lietuvoje trūksta. Arealo žemyninėje dalyje šie paukščiai renkasi skaidrius, žuvingus miškingų regionų vandenis: oligotrofinius ežerus, upes ir sraunius upelius. Pajūryje jų galima sutikti salose, supamose seklumų, arba ramiose, sekliuose įlankose. Lizdus suka tik ant žemės, netoli vandens. Jie slepiami po medžių sąvartomis, žemai nusvirusiomis šakomis, plyšiuose tarp akmenų, medžių pašaknėse esančiose ertmėse ar augalijos priedangoje. Vidutiniai dančiasnapiai peri vėliau nei daugelis kitų ančių. Dėtyje paprastai būna 7–12 kiaušinių, kuriuos patelė peri 28–30 dienų. Patinai palieka pateles netrukus po perėjimo pradžios. Jaunikliai skraidyti pradeda po 60–65 dienų.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Mitybos pagrindą sudaro smulkios žuvys, tačiau kartais minta ir varliagyviais bei vandens bestuburiais.
Nuo 2013 m. Lietuvoje nebuvo patvirtintų vidutinio dančiasnapio perėjimo atvejų, tačiau veisimosi metu pavieniai paukščiai stebėti Samavo ir Platelių ežeruose. Perinti populiacija įvertinta nuo 0 iki 3 porų, tačiau pastarąjį dešimtmetį veisimosi atvejų nežinoma, todėl rūšis laikoma išnykusia. Kadangi pavienės poros galėjo likti nepastebėtos, ateityje statusas gali pasikeisti. Lietuvoje vidutinis dančiasnapis dažniausiai stebimas migracijos metu, ypač pajūryje.
2007 m. turimais duomenimis, ši rūšis perėjo nereguliariai, dažniausiai Rytų Aukštaitijoje, kur galėjo perėti pavienės poros. Tuo metu šalies populiacija buvo įvertinta ne didesnė kaip 10 porų. Mažas gausumas susijęs su tuo, kad Lietuvos populiacija yra nutolusi į pietus nuo pagrindinio paplitimo arealo.
Vidutinis dančiasnapis yra plačiai paplitusi Holarktinė rūšis. Vakarų Palearktikoje jo arealas driekiasi nuo Islandijos, Airijos ir dalies Didžiosios Britanijos per Fenoskandiją, Estiją ir Šiaurės Rusiją. Pietinė paplitimo riba siekia Vokietijos ir Lenkijos pakrantes, Baltarusijos šiaurę bei Lietuvą. Azijoje vidutiniai dančiasnapiai gyvena visame Sibire, Šiaurės Kazachijoje ir Mandžiūrijoje. Lietuvoje šis paukštis anksčiau buvo aptinkamas epizodiškai, dažniausiai Aukštaitijos ežeringoje dalyje – Molėtų ir Zarasų rajonuose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Kadangi vidutinis dančiasnapis yra sporadiškai paplitusi ir reta perinti rūšis, numatyti veiksmingas apsaugos priemones sudėtinga. Potencialios grėsmės gali kilti dėl žvejų statomų tinklų, todėl tokia žvejyba turėtų būti ribojama vietose, kuriose šie paukščiai peri. Taip pat neigiamą poveikį gali daryti trikdymas jų veisimosi metu.
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
