🦩 Mažasis kiras (lot. Hydrocoloeus minutus, sin. Larus minutus, angl. Little Gull, vok. Zwergmöwe) – kirinių (lot. Laridae) šeimos sėjikinis paukštis (lot. Charadriiformes), kurį 1776 m. atrado ir aprašė Petras Palasas (Pallas).
Į Lietuvos raudonąją knygą mažasis kiras įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, mažasis kiras priskirtas CR kategorijai. Iki šiol, mažasis kiras saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Mažasis kiras yra smulkesnis už rudagalvį kirą. Nuo šios rūšies nesunku atskirti iš juodos galvos, baltų sparnų galų bei tamsios jų apačios. Patino ir patelės galva juoda, kaklas, pilvinė pusė ir uodega balti, sparnai ir pečiai balsvai pilki. Plasnojamosios plunksnos pilkos su baltomis viršūnėmis. Snapas tamsiai raudonas, kojos raudonos, rainelė tamsiai ruda. Poilsio apdaru galva tampa balta, tik pakaušis ir plotelis prie ausų pilki, snapas juosvas. Jauniklių viršutinė kūno dalis juodai ruda, galva balta su tamsiomis dėmėmis, per sparnus eina įstriža tamsi juosta. Vairuojamosios plunksnos baltos su juoda juostele gale, snapas juosvas, kojos raudonos.
Pūkuoti jaunikliai viršuje tamsiai rusvi su juodai rudomis dėmėmis, apačia rusva.
Į Lietuvą mažasis kiras parskrenda balandžio–gegužės mėnesiais, tačiau dažniausiai tai tik migruojantys individai. Peri nedidelėmis kolonijomis seklių, dažniausiai užpelkėjusių vandens telkinių pakrantėse, rečiau apsemtose pievose. Dažnai perėjimo vietose laikosi greta rudagalvių kirų ar juodųjų žuvėdrų kolonijų. Peravietės nepastovios, lizdai kraunami ant plūduriuojančių augalų arba žemės salose. Deda 2–3 kiaušinius gegužės pabaigoje–birželio pirmoje pusėje, peri 22–23 dienas. Jaunikliai pradeda skraidyti po 3–4 savaičių. Liepos pabaigoje lizdavietės paliekamos.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Maitinasi vikriai skraidydamas ore ar nuo vandens paviršiaus gaudydamas vabzdžius. Migracijos metu masiškai minta gausiai skraidančiais vabzdžiais, taip pat lesa planktoną ar mailių. Migracija prasideda liepą, tačiau intensyviausia rugpjūtį.
2019 m. nuolatinės veisimosi vietos Lietuvoje buvo žinomos Nemuno deltoje, kur peri beveik 90 proc. visos populiacijos, ir Vasaknų žuvininkystės tvenkiniuose. Kretuono ežere peri nereguliariai, kitose vietose aptinkamos tik pavienės poros. 2013 m. perinti populiacija vertinta 50–100 porų. Migracijų metu, ypač pavasarį, nors trumpai pastebimas daugelyje didesnių vandens telkinių ir gali būti gausus. Vasaros pabaigoje masiškai traukia per Baltijos pajūrį.
2007 m. mažojo kiro populiacija Lietuvoje buvo vertinama 200–400 perinčių porų, didžioji jų dalis buvo susitelkusi Nemuno deltoje. Perėjo Kuršių marių įlankose – Prūsinių ir Kniaupės įlankoje buvo 35 poros, Dumblio ežere ir Rusnės žuvininkystės tvenkiniuose – 10–30 porų, Senrusnės ir Sennemunės ežeruose – 20–30 porų. Periodiškai 200–250 porų apsigyvendavo Rupkalvių ir Sausgalvių užliejamose pievose. Per pastaruosius 30 metų išnyko daugumoje ankstesnių peraviečių.
Mažasis kiras yra fragmentiškai paplitusi rūšis, kurios arealas Europoje driekiasi nuo Šiaurės jūros pakrančių, Skandinavijos, Baltijos šalių iki Kamos upės baseino. Pietinė riba tęsiasi per Dniepro, Dono aukštupį ir Lenkiją. Rūšis gyvena ir Vakarų Sibire, Šiaurės Kazachijoje, Lenos baseine bei Užbaikalėje. Lietuvoje mažasis kiras randamas įvairiose vietovėse, tačiau retai apsistoja ilgesniam laikui ir yra labai negausus.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pavojingos grėsmės šiai rūšiai iki šiol nėra tiksliai įvardytos, tačiau veisimosi buveinių praradimas yra akivaizdi problema. Atviros salos ir dumblingos plovos užauga nendrėmis ar sumedėjusia augalija, o tai nepalanku perėjimui. Taip pat galima įtarti, kad perėjimo sėkmei neigiamą poveikį daro plėšrūnai, todėl būtina reguliuoti kanadinių audinių ir varninių paukščių skaičių.
UICN kategorija: CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai
