🦋 Pilkažalis žvilgūnas (lot. Diachrysia zosimi, sin. Plusia zosimi) – pelėdgalvių (lot. Noctuidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1822 m. atrado ir aprašė Džeikobas Hubneris (Hübner).
Į Lietuvos raudonąją knygą pilkažalis žvilgūnas įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., pilkažalis žvilgūnas priskirtas 4 (I) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos pilkažalis žvilgūnas buvo išbrauktas 2019 metais.
Pilkažalis žvilgūnas gyvena aukštapelkių pakraščiuose ir didesnėse žemapelkėse. Suaugę drugiai skraido birželio–rugpjūčio mėnesių naktimis. Patelės deda iki 150 kiaušinėlių ant vaistinių kraujalakių ir kitų erškėtinių šeimos augalų, taip pat ant pelkinių mandrauninkių.
Kiaušinėliai dedami apatinėje augalų lapų pusėje. Išsiritę vikšrai pradeda maitintis lapų apačia, o vėliau pradeda ėsti lapų kraštus. Žiemoja vidutinio ūgio vikšrai, o pavasarį lėliukėmis virsta kokonuose tarp mitybinių augalų lapų.
Pilkažalių žvilgūnų populiacijų Lietuvoje gausumas yra mažas. Gausesnė populiacija aptikta tik Žuvinto rezervate, kitur stebėti pavieniai individai.
Pilkažalis žvilgūnas yra plačiai paplitęs drugys, aptinkamas nuo Baltijos šalių iki Tolimųjų Rytų, įskaitant Pietų Šveicariją, Šiaurės Italiją, Kaukazą, Kiniją, Korėją ir Japoniją. Lietuvoje ši rūšis rasta įvairiuose rajonuose, tarp jų Kauno, Klaipėdos, Prienų, Šilutės, Trakų, Alytaus, Ignalinos, Kaišiadorių, Lazdijų, Marijampolės, Molėtų, Širvintų, Vilniaus ir Varėnos.
Pagrindinės grėsmės rūšiai yra pelkių nusausinimas ir užaugimas, todėl būtina išsaugoti šių drugių buveines. Tik taip galima užtikrinti jų išlikimą Lietuvoje.
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
