🦋 Pelkinis satyras (lot. Oeneis jutta, angl. Baltic Graylin, Jutta Arctic, Forest Arctic) – pleštekių (lot. Nymphalidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1806 m. atrado ir aprašė Džeikobas Hubneris (Hübner).
Į Lietuvos raudonąją knygą pelkinis satyras įrašytas 1976 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, pelkinis satyras priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, pelkinis satyras saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Pelkinio satyro sparnai yra gelsvai rudi su šviesiomis gelsvomis pakraštinėmis juostomis, jų ilgis siekia 45–60 milimetrų. Patinų priekiniai sparnai turi androkoninių žvynų juostą ir dvi ar tris juodas dėmes, kurios pas pateles būna didesnės. Užpakaliniai sparnai taip pat turi vieną ar dvi dėmes, o jų apačia pasižymi pilku marmuriniu raštu. Drugiai aktyvūs gegužės ir birželio mėn., mėgsta ilsėtis ant pušų kamienų ir maitintis nektaru.
Vikšrai, kurie maitinasi įvairiomis viksvomis, švyliais ir kitais pelkiniuose miškuose augančiais augalais, yra žalsvai pilkos spalvos su šoniniais dryžiais ir rausvais šereliais. Jie žiemoja pelkės paklotėje, balandžio mėnesį virsta lėliukėmis.
Ši rūšis dažniausiai aptinkama aukštapelkių ir tarpinių pelkių pakraščiuose bei pelkiniuose miškuose, tačiau vengia atvirų kiminų dominavimo plotų. Pelkinių satyrų populiacijos dažnai yra izoliuotos ir susideda iš pavienių individų. Daugelyje radaviečių duomenys seni ir neišsamūs, o pastaraisiais metais stebimas individų skaičiaus mažėjimas.
Pelkinis satyras – holarktinė rūšis, paplitusi įvairiose Šiaurės Amerikos, Azijos ir Europos vietose, įskaitant Lietuvą, kur jis dažniausiai aptinkamas aukštapelkėse. Nors šalyje žinoma apie trisdešimt šios rūšies radaviečių, duomenų apie pelkinį satyrą iš Vakarų Lietuvos nėra.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pelkinio satyro išlikimui kyla grėsmė dėl hidrologinio režimo pokyčių, pelkių užaugimo, gaisrų ir buveinių izoliacijos. Siekiant apsaugoti šią rūšį, būtina išlaikyti natūralų aukštapelkių hidrologinį režimą, stabdyti buveinių degradaciją ir užtikrinti tinkamas sąlygas rūšies veisimuisi.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
