🦋 Pušinis keliaujantis kuoduotis arba pušinis keliaujantis verpikas (lot. Thaumetopoea pinivora) – kuoduočių (lot. Notodontidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1834 m. atrado ir aprašė Fridrichas Traičkis (Treitschke).
Į Lietuvos raudonąją knygą pušinis keliaujantis kuoduotis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., pušinis keliaujantis kuoduotis priskirtas 3 (R) kategorijai, o nuo 2007 m. – 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, pušinis keliaujantis kuoduotis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, pušinis keliaujantis kuoduotis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Drugiai kuoduočiai yra vidutinio dydžio, išskleistų sparnų ilgis siekia 32–40 mm. Jų kūnas tamsiai rudas, o sparnų raštas pilkų ir tamsesnių atspalvių. Patelės yra šviesesnės ir stambesnės už patinus. Vikšrai yra melsvai pilki, su tamsiomis dėmėmis ir ilgais šviesiais plaukeliais, kurie turi nuodingo skysčio – jis gali sukelti skausmingą odos uždegimą. Šių drugių gyvenimo ciklas apima dvi žiemas: pirmuosius metus žiemoja kiaušiniai, o antrus – lėliukės.
Vikšrai grupėmis minta kalninės pušies spygliais, o kitose jų arealo dalyse – paprastųjų pušų spygliais. Dienomis jie telkiasi ant šakų ar kamienų, o maitinasi naktimis. Rugpjūčio viduryje vikšrai pradeda leistis nuo medžių, keliauja grandinėle ieškodami vietos kokonui susukti. Žiemoja lėliukės, kurios ramybės būsenos gali išbūti net keletą metų.
Lietuvoje šių drugių aptinkama ne kasmet, dažniausiai stebimi keliaujantys vikšrai, tačiau duomenų apie jų gausumą trūksta. Kuršių nerijos Rusijos dalyje šie drugiai sudaro masinius židinius.
Pušinis keliaujantis kuoduotis paplitęs Centrinėje ir Pietvakarių Europoje, taip pat Rumunijoje ir Vakarų Rusijoje. Lietuvoje šis drugys aptinkamas tik Kuršių nerijoje, kuri yra šiaurrytinis rūšies arealo pakraštys.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Didžiausia grėsmė pušiniam keliaujančiam kuoduočiui yra miškų gaisrai, kurie gali sunaikinti jų buveines. Taip pat svarbu išlaikyti natūralius sausus pajūrio pušynus, kurie yra pagrindinė šios rūšies gyvenamoji vieta.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
