🦋 Machaonas arba vyčiadrugis (lot. Papilio machaon, angl. Artemisia Swallowtail, Common Yellow Swallowtail, Old World Swallowtail, Swallowtail) – sklandūnų (lot. Papilionidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą machaonas įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., machaonas priskirtas 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, machaonas priskirtas LC kategorijai. Iki šiol, machaonas saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Machaonas yra viena didžiausių Lietuvoje aptinkamų dieninių drugių rūšių. Drugio sparnai yra ryškiai geltoni su juodomis gyslomis ir juostomis, o užpakaliniai sparnai turi būdingas „uodegėles“. Šio sparno juodoje juostoje matomos kelios mėlynos ir oranžinė dėmė. Lytinis dimorfizmas tarp patinų ir patelių yra nedidelis – patelės kiek stambesnės.
Ši rūšis per metus išleidžia dvi kartas. Pirmos kartos drugiai skraido nuo balandžio vidurio iki birželio pradžios, antros – nuo birželio pabaigos iki rugsėjo pradžios. Jie minta įvairių augalų nektaru, o patelės kiaušinėlius deda ant salierinių augalų, tokių kaip paprastosios morkos, krapai, garšvos, kmynai, mažosios ožiažolės ar pelkinės saliavos. Retais atvejais kiaušinėlių galima rasti ir ant rūtų.
Vikšrai yra žali, išmarginti juodais žiedais ir raudonomis karpomis, o jų oranžinės liaukos, vadinamos osmeterijomis, atlieka apsauginę funkciją. Vikšrai minta salierinių augalų lapais bei žiedynais, o vėliau virsta lėliukėmis, kurios žiemoja iki pavasario.
Machaonai linkę migruoti, todėl jų galima sutikti įvairiose atvirose buveinėse, tokiose kaip pievos, pamiškės, miškų aikštelės, kirtimai, pakelės, daržai, sodai ir net urbanizuotos vietovės. Lietuvoje machaonai dažniausiai stebimi pavieniui, tačiau pietrytinėje šalies dalyje jie gausesni. Kai kuriais metais jų pasitaiko dažniau.
Machaonas paplitęs visoje Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje šis drugys sutinkamas visoje šalies teritorijoje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės machaonui kyla dėl buveinių praradimo: pievų užžėlimo krūmais ir medžiais, jų suarimo ar užsodinimo miškais, pavasarinio žolės deginimo bei pesticidų naudojimo. Siekiant išsaugoti šią rūšį, svarbu natūraliose buveinėse šalinti krūmus ir medžius, užtikrinti tinkamą pievų priežiūrą – ekstensyviai ganyti arba šienauti. Taip pat rekomenduojama šienavimą organizuoti taip, kad pievų plotai būtų tvarkomi tik kas antrus metus, taip išlaikant drugiams būtiną ekologinę pusiausvyrą.
UICN kategorija: LC - nekeliantys susirūpinimo taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
