🦋 Dvinulis pelėdgalvis (lot. Dicycla oo, angl. Heart Moth, vok. Eichen-Nulleneule) – pelėdgalvių (lot. Noctuidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą dvinulis pelėdgalvis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos dvinulis pelėdgalvis buvo išbrauktas 2019 metais.
Dvinulis pelėdgalvis yra glaudžiai susijęs su ąžuolais. Gegužės – birželio mėnesiais vikšrai maitinasi ąžuolų lapais. Vėliau, tarp susuktų lapų ar miško paklotėje, vikšrai virsta lėliukėmis. Drugiai skraido liepos – rugpjūčio mėnesiais, o kiaušinėlius deda ant ąžuolų šakelių, netoli pumpurų. Žiemoja šios rūšies kiaušinėliai. Dvinulis pelėdgalvis yra aptinkamas tik brandžiuose ąžuolynuose, nes senų ąžuolų buvimas yra pagrindinė rūšies gyvenimo sąlyga.
Dvinulio pelėdgalvio populiacija yra reta, tačiau pastaraisiais metais šios rūšies gausumas pamažu didėja, o jos paplitimas plečiasi. Šalyje populiacijos būklė yra stabili, nors rūšis laikoma reta.
Dvinulis pelėdgalvis yra plačiai paplitęs drugys, randamas visoje Europoje, išskyrus šiaurines jos dalis. Lietuvoje šis drugys aptinkamas Alytaus, Joniškio, Kauno, Pakruojo, Radviliškio, Šakių ir kituose rajonuose.
Didžiausia grėsmė dvinuliui pelėdgalviui yra senų ąžuolynų iškirtimas. Kadangi rūšis gyvena tik brandžiuose ąžuolynuose, jų kirtimas tiesiogiai veikia drugio populiacijas. Siekiant apsaugoti šią rūšį, būtina išsaugoti senus ąžuolynus ir užtikrinti, kad jie nebūtų iškertami.
Dvinulis pelėdgalvis yra rūšis, kuriai reikia ypatingos apsaugos dėl jos specifinio buveinių poreikio ir priklausomybės nuo brandžių ąžuolynų.