🦋 Gencijoninis melsvys (lot. Phengaris alcon, sin. Maculinea alcon, angl. Alcon Blue, vok. Lungenenzian-Ameisenbläuling) – melsvių (lot. Lycaenidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1775 m. atrado ir aprašė Maiklas Denis ir Ignas Šifermiuleris (Denis & Schiffermüller).

Į Lietuvos raudonąją knygą gencijoninis melsvys įrašytas 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, gencijoninis melsvys priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, gencijoninis melsvys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šios rūšies drugiai turi ryškų lytinį skirtumą: patinėlių sparnų viršus šviesiai mėlynas, be dėmių, o patelių tamsiai rudas su neryškiomis dėmių eilėmis priekiniuose sparnuose.
Patelės kiaušinius deda ant melsvojo arba siauralapio gencijono pumpurų, viršūninių ūglių ar lapų. Vikšrai minta augalo žiedais ir lapais, bet po trečio nėrimosi jų vystymasis tampa glaudžiai susijęs su skruzdėlėmis. Vikšrai išskiria chemines medžiagas, primenančias skruzdėlių lervų sekretą, todėl juos suranda Myrmica genties skruzdėlės, kurios perneša vikšrus į savo lizdus. Čia vikšrai toliau vystosi, o skruzdėlės juos maitina kaip savo lervas. Gegužės pabaigoje vikšrai virsta lėliukėmis, o išsiritę drugiai stengiasi kuo greičiau palikti skruzdėlyną, nes rizikuoja būti užpulti skruzdėlių.
Šios rūšies drugiai gyvena buveinėse netoli mitybinių augalų: saulėtuose šlaituose, upių slėnių sausose terasose, kalvų šlaitų termofiliniuose žolynuose, drėgnose pievose bei pelkių pakraščiuose. Jie skraido nuo birželio vidurio iki liepos vidurio.
Populiacijos dažniausiai aptinkamos židiniais, dažnai po kelis individus. Nors viename melsvajame gencijone galima rasti daug kiaušinėlių, tik nedidelė jų dalis išgyvena iki drugio stadijos.
Gencijoninis melsvys paplitęs nuo Europos iki Mongolijos, tačiau jo nėra Viduržemio jūros regiono šalyse. Lietuvoje ši rūšis aptinkama Jurbarko, Lazdijų ir Vilniaus rajonuose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės rūšiai kyla dėl buveinių pokyčių: užaugimo krūmais, intensyvaus ganymo, ankstyvo šienavimo ar gaisrų. Kai kuriose vietose, kur anksčiau gyveno gencijoninis melsvys, rūšis išnyko dėl miškų išplitimo, stambių žolinių augalų gausėjimo ar Formica genties skruzdėlių, kurios pakeičia drugio vikšrų vystymuisi reikalingas Myrmica genties skruzdėles, dominavimo. Norint išsaugoti rūšį, būtina saugoti jos specifines buveines ir palaikyti tinkamą jų būklę.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones