🦋 Stepinis melsvys (lot. Lysandra coridon, sin. Polyommatus coridon, angl. Chalk Hill Blue, Chalkhill Blue, Austaut´s Blue, vok. Silbergrüner Bläuling) – melsvių (lot. Lycaenidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1761 m. atrado ir aprašė Nikolaus Poda (Poda).
Į Lietuvos raudonąją knygą stepinis melsvys įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., stepinis melsvys priskirtas 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, stepinis melsvys priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, stepinis melsvys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Stepinis melsvys yra nedidelis, su išskleistais sparnais siekia 33–37 milimetrus. Patinų sparnai yra pilkai melsvi, blizgantys, su tamsiai ruda juosta išoriniame krašte. Patelės yra tamsiai rudos, su oranžinėmis dėmelėmis užpakalinių sparnų kraštuose. Stepinio melsvio suaugėliai Lietuvoje gyvena nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Jie greitai skraido, ieško nektaro žydinčiuose augaluose, dažnai tupi ant drėgnos žemės.
Drugio patelės kiaušinėlius deda po vieną ar kelis ant dvispalvių raženių, kartais ant kitų augalų sausų fragmentų arba akmenų. Žiemoja kiaušinėlių stadijoje. Pavasarį išsiritę vikšrai yra naktiniai – maitinasi tamsoje, o dieną slepiasi augalų tankmėje. Jų nugarinėje dalyje esančios liaukos išskiria saldų sekretą, kuris vilioja skruzdėles. Skruzdėlės ne tik gina vikšrus nuo plėšrūnų, bet ir nešasi lėliukes į skruzdėlyną, kur drugiai baigia vystymąsi. Suaugę drugiai iš skruzdėlyno išropoja pro tunelius.
Anksčiau stepinis melsvys buvo paplitęs Kauno, Marijampolės, Trakų, Panevėžio ir Vilniaus rajonuose. Šiuo metu (2021 m.) rūšis gyvena tik pietinėje Lietuvos dalyje, o jos populiacijos dažniausiai apima kelias dešimtis individų kelių hektarų plote.
Stepinis melsvys yra europinė drugių rūšis, kurios paplitimas driekiasi nuo Šiaurės Ispanijos iki Pietų Uralo ir nuo Baltijos jūros pakrantės iki Viduržemio jūros. Lietuvoje šie drugiai aptinkami Nemuno slėnio pievose, ypač pietinėje šalies dalyje nuo Baltarusijos pasienio iki Alytaus. Šalis žymi šiaurinę šios rūšies arealo ribą.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės stepinio melsvio išlikimui yra buveinių apaugimas krūmais ir medžiais, žolinės dangos pokyčiai, pievų apleidimas nustojus jas tradiciškai šienauti ar ganyti, pievų suarimas ar užsodinimas mišku, pavasarinis žolės deginimas ir pesticidų naudojimas. Norint apsaugoti šią rūšį, būtina reguliariai šalinti medžius ir krūmus iš drugio gyvenamų pievų, ekstensyviai ganyti arba šienauti, šienauti dalimis – kas antrus metus. Tokios priemonės užtikrina tinkamų buveinių išsaugojimą ir šios rūšies populiacijos stabilumą.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
