🦋 Smiltyninis melsvys (lot. Polyommatus dorylas) – melsvių (lot. Lycaenidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1775 m. atrado ir aprašė Maiklas Denis ir Ignas Šifermiuleris (Denis & Schiffermüller).

Į Lietuvos raudonąją knygą smiltyninis melsvys įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, smiltyninis melsvys priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, smiltyninis melsvys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šios rūšies individai yra vidutinio dydžio, su išskleistais sparnais siekia 34–37 mm pločio, o sparno siekai yra 15–18 milimetrų. Ryškus lytinis dimorfizmas – patinai išsiskiria žydrais sparnais su siaura juoda juostele ties priekinių sparnų kraštu ir baltomis blakstienėlėmis. Patelės turi juodai rudus sparnus, o apatinio sparno pakraštyje yra plytų raudonumo dėmių eilė. Abiejų lyčių apatinė sparnų pusė yra panaši, su baltu pakraščiu ir juodomis dėmėmis, apvestomis baltu apvadu.
Kiaušinėliai dedami po vieną ant perluočių, kuriais minta gelsvai žali vikšrai, turintys neryškų raštą iš gelsvų linijų. Vikšrai žiemoja paskutinio ūgio stadijoje ir pavasarį virsta lėliukėmis ant žemės arba tarp mitybinių augalų ūglių.
Drugiai aktyviausi birželio ir liepos mėnesiais. Jie gyvena sausose, saulėtose smėlingose pievose, dažniausiai pušynų pakraščiuose, miško aikštelėse, pakelėse ir apleistuose žvyro karjeruose. Populiacijos Lietuvoje yra negausios, o daugelyje vietų aptinkami tik pavieniai individai. Panašios mažėjimo tendencijos pastebimos ir visoje europinėje arealo dalyje.
Smiltyninis melsvys yra paplitęs Europoje, Mažojoje Azijoje, o šiaurinė arealo riba eina per Švediją, Lietuvą ir europinės Rusijos centrinę dalį. Lietuvoje šis drugys dažniausiai aptinkamas pietinėje ir pietrytinėje šalies dalyse, tačiau tik izoliuotose radavietėse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Rūšies buveinės priklauso nuo kraštovaizdžio kaitos. Natūralus buveinių apaugimas, šlaitų ir aikštelių užsodinimas, eutrofikacija bei gaisrai neigiamai veikia smiltyninio melsvio populiacijas. Nepaisant to, rūšis geba įsikurti naujai sukurtose atvirose vietovėse, kaip neseniai nutiestų kelių pakraščiai ar apleisti žvyro karjerai. Kraštovaizdžio transformacijos gali prisidėti prie šios rūšies išlikimo, sukuriant tinkamas buveines, kurios užtikrintų stabilias populiacijas.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai