🦋 Taškuotasis melsvys arba juodataškis melsvys (lot. Phengaris arion, sin. Maculinea arion, angl. Large Blue, Large Blue Butterfly, vok. Schwarzfleckiger Ameisenbläuling, Quendel-Ameisenbläuling) – melsvių (lot. Lycaenidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).

Į Lietuvos raudonąją knygą taškuotasis melsvys įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2007 m., taškuotasis melsvys priskirtas 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, taškuotasis melsvys priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, taškuotasis melsvys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Drugiai yra 35–40 mm pločio su išskleistais sparnais. Lytinis dimorfizmas nėra ryškus, tačiau patinėlių priekiniai sparnai pasižymi lenkta juodų dėmių eile, o patelių dėmės yra didesnės. Sparnų apačia yra šviesiai ruda, su juodų dėmių eilėmis. Rūšiai būdinga viena karta per metus. Patelės kiaušinėlius deda po vieną ant neišsiskleidusių čiobrelių ar raudonėlių žiedynų. Į vieną žiedyną kiaušinėlius gali padėti kelios patelės.
Vikšrai konkuruoja tarpusavyje, kol išlieka tik vienas. Pasiekę ketvirtą vystymosi ūgį, jie palieka augalą, nukrinta ant žemės ir laukia skruzdėlių Myrmica scabrinodis arba Myrmica sabuleti. Skruzdėlės vilioja vikšrų išskiriamas saldus skystis. Radę vikšrą, skruzdėlės nuneša jį į skruzdėlyną, kur vikšrai minta skruzdėlių kiaušinėliais ir lervomis. Viename skruzdėlyne gali gyventi iki penkių vikšrų. Žiema praleidžiama vikšro stadijoje. Pavasarį vikšrai dar šiek tiek maitinasi, pasiekia 15 mm ilgį ir virsta lėliukėmis.
Suaugę taškuotieji melsviai skraido nuo birželio iki liepos mėnesio. Jie aptinkami sausose, saulėtose smėlingose pamiškėse, miško aikštelėse, pakelėse. Prie žydinčių čiobrelių drugiai ne tik minta nektaru, bet ir papildomai prisitraukia.
Lietuvoje šio drugio populiacijos yra uždaros ir negausios, dažniausiai aptinkama tik keli individai.
Taškuotojo melsvio paplitimas driekiasi nuo Ispanijos Europoje iki Kinijos ir Japonijos Azijoje. Lietuvoje šis drugys dažniausiai sutinkamas pietinėje ir pietrytinėje dalyse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės rūšiai susijusios su buveinių kaita. Natūrali sauspievių sukcesija, kai jos užauga vešlia augmenija ar krūmais, miško aikštelių ir šlaitų užsodinimas, gaisrai gali ženkliai paveikti populiacijas. Taškuotojo melsvio išlikimui įtakos gali turėti ir skruzdėlių įvairovės pokyčiai – jei Myrmica skruzdėlės išstumiamos Formica rūšių, tai gali pakenkti rūšies reprodukcijai. Siekiant išlaikyti šio drugio populiacijas, būtina išsaugoti kseroterminius (sausų, šiltų pievų) augalijos plotus ir užtikrinti buveinių stabilumą.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja