🦋 Baltajuostis melsvys (lot. Eumedonia eumedon, angl. Geranium Argus, vok. Storchschnabelbläuling) – melsvių (lot. Lycaenidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1780 m. atrado ir aprašė Eugenijus Esperas (Esper).
Į Lietuvos raudonąją knygą baltajuostis melsvys įrašytas 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, baltajuostis melsvys priskirtas NT kategorijai. Iki šiol, baltajuostis melsvys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Tai nedidelis drugys, kurio išskleistų sparnų atstumas siekia 30–34 milimetrus. Lytinis dimorfizmas neryškus, tačiau patelės yra kiek stambesnės už patinus, o jų užpakalinių sparnų išorinis kraštas turi oranžinių dėmių. Pagrindinis skiriamasis baltajuosčio melsvio požymis – baltas dryžis, einantis užpakalinių sparnų apatinėje pusėje nuo disko formos dėmės iki sparno išorinės pusės.
Suaugusių drugių galima pamatyti nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pradžios. Patelės kiaušinėlius po vieną deda ant snapučių (lot. Geranium) žiedų arba lapų viršutinėje pusėje. Žiemoja jauni vikšrai, kurie pavasarį, pasiekę apie 12 mm ilgį, virsta lėliukėmis paklotėje arba tarp pažemės augalų. Birželio pradžioje išsirita nauja drugių karta.
Šie drugiai gyvena drėgnose buveinėse: krūmuotose miškų pievose, paupių pievose, pamiškėse, miškų kirtimuose ir kitose panašiose vietose. Jie dažnai lanko žydinčius augalus, tačiau vengia išskristi iš savo buveinių.
Populiacijos gausumas skirtingose vietovėse skiriasi. Dažniausiai stebimi pavieniai drugiai, tačiau tinkamose buveinėse galima pamatyti kelias dešimtis šios rūšies individų. Populiacijos dažniausiai įsikūrusios kelių dešimčių arų ar kelių hektarų plote.
Baltajuostis melsvys yra paplitęs vidutinėse platumose nuo Europos iki Tolimųjų Rytų, įskaitant Ispaniją ir Azijos regionus. Lietuvoje šios rūšies drugiai aptinkami daugelyje rajonų, nors jų pasiskirstymas priklauso nuo tinkamų buveinių.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės baltajuosčio melsvio populiacijoms yra buveinių nusausinimas, užaugimas krūmais ir medžiais, pavasarinis žolės deginimas bei pesticidų naudojimas. Norint apsaugoti šią rūšį, būtina išsaugoti nenusausintas pievas, išlaikyti atvirų ir apaugusių medžiais plotų santykį, tinkamai ekstensyviai ganyti ar šienauti. Rekomenduojama šienauti pievas kas antri metai, kad būtų užtikrinta tinkama buveinių ekologinė pusiausvyra.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
